Vis dėlto konferencija buvo orientuota į informacijos sklaidą apie tikrąją siaurojo geležinkelio materialinę padėtį ir planus, kaip tai galima pakeisti.
„Paveldo milžinas (siaurukas yra ilgiausias kultūros paveldas Lietuvoje – 179 kilometrai) vis dar pavargęs, nepaisant visų mūsų pastangų. Reikia rekonstruoti vėžes, infrastruktūrą, ir siaurukas per metus galės vežti ne 23 tūkstančius keleivių, bet dešimt kartų daugiau, – apie potencialą pasakojo VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Gintaras Kerbedis. – Investicijos į siauruką suteiks postūmį vystytis kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslui – turistai nori kelių dienų kelionės geležinkeliu, kulinarijos paveldo patiekalus gaminančių užeigų, folkloro ir nakvynės.“
Įsijungia lobistai
Lietuva prarado garlaivius ir kitą unikalų technologinį paveldą, todėl siauruko prarasti valstybė neturi teisės. Taip mano Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas profesorius Jonas Glemža.
Siaurukas nėra tiesiogiai susijęs su šalies Žemės ūkio ministerijos veikla, tačiau ministrės Kazimieros Prunskienės sentimentai šiai transporto priemonei taip pat gali duoti naudos. Kuo daugiau valstybininkų bus siauruko pusėje, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps valstybinės reikšmės turizmo objektu. Jau ir dabar per Didžiojoje Britanijoje atliktą apklausą, ką britai žino apie Lietuvoje lankytinas vietas, paaiškėjo, kad jie daugiausia yra girdėję apie Ventės ragą ir Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį.
Prie to gali būti prisidėjęs Europos aukščiausiose visuomenės ir valdžios sluoksniuose gerai žinomas Europos turistinių geležinkelių ir muziejų federacijos (FEDECRAIL) prezidentas britas Deividas Morganas. Be kita ko, jis konferencijoje pranešė, kad turistinių geležinkelių, tarp jų ir Aukštaitijos siauruko, išsaugojimu yra susirūpinusi ir Europos Sąjunga.
Savo ryšiais ir erudicija garsėjantis D.Morganas yra tikras lobistas Europos Sąjungos parlamente ir Europos Komisijoje, kai tik kalbama apie turizmą ir ypač geležinkelio pramogas. Dar geriau jo galimybes derėtis ir įtikinti atskleidžia tas faktas, kad jis yra neretas Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos svečias.
„Įkūrėme federaciją, kad galėtume užsiimti lobistine veikla Briuselyje. Ne kartą esame sulaukę Europos parlamento ir Europos Komisijos supratimo ir paramos, – konferencijoje teigė D.Moraganas. – Federacijoje esame sukūrę pramoninio paveldo grupę, į kurią kviečiame įsijungti ir jus. Apskritai esame jums padėję, žadame padėti ir ateityje, tik pasakykite kaip.“
Gelbės Europos milijonai
Iki šių metų pabaigos FEDECRAIL žada padėti atgaivinti (investicijomis ir technologijomis) siauruko garvežį. Tikimasi, kad jau po dvejų metų kietuoju kuru kūrenamas garvežys temps pilnus turistų vagonus.
Esminės Aukštaitijos siaurukui paramos tikimasi sulaukti iš ES struktūrinių fondų. Jau paduotas projektas geležinkelio ir kito turto rekonstrukcijai. Tikimasi, kad Briuselis įvertins siauruko istorinę, rekreacinę, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros regione svarbą ir skirs prašomus 10 milijonų litų. Maždaug tiek ir reikia, kad „siaurasis“ atgimtų iš naujo. Kai kuriais skaičiavimais, gavus tokią paramą dar reikės 5 milijonų litų investicijų. Jų galima tikėtis sukaupti iš pelno tada, kai bus panaudotos ES lėšos.