Tik praėjusiais metais į savo rankas perėmęs kultūros paveldo objekto – siaurojo geležinkelio – administravimą anykštėnas M. Jucevičius negalvojo, kad po metų bus taip prastai. Palikęs Vilniuje darbą ir su šeima persikėlęs į mažą Anykščių rajoną tikėjo: gyvenimo spyriai žmogų priverčia galvoti ir veda į geresnę ateitį. Bet kad tarp Panevėžio ir Anykščių siauruoju geležinkeliu pūškuojantis toks mažas traukinukas gali taip smarkiai pervažiuoti, negalėjo įtarti.
„Ateidamas nežinojau tikrosios šios įstaigos situacijos, o dabar visko jau mesti nebegaliu – atsakomybė verčia eiti iki galo“, – sako prabilti nusprendęs direktorius.
Pernai rudenį atėjęs dirbti į „Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį“ M. Jucevičius teigia jau pačią pirmą žiemą suprato turėsiąs bėdų. Įstaigoje vilkosi apie 100 tūkst. eurų skola, metams baigiantis nebebuvo iš ko mokėti darbuotojams atlyginimų.
„Jau tada visiems pažadėjau, kad kitais metais neleisiu pasikartoti tam pačiam scenarijui“, – prisimena vadovas.
Tokie pažadai kolektyvui sunkiai buvo įgyvendinami visus šiuos metus, vilkosi senos skolos, o rugsėjį įstaigos ateitis pakibo ore. Jau du mėnesius 20 įstaigos darbuotojų, besidalijančių 25 etatus, visiškai nebegauna algų. Be atlyginimo ir pats vadovas. Negana to, be cento kišenėje paliktų žmonių darbo sąlygos šiais laikais nebeįsivaizduojamos. Panevėžyje įsikūrusioje įstaigos kontoroje nėra šildymo, kailiniais apsivilkę darbuotojai retkarčiais įsijungia elektrinius šildytuvus, įstaigai išjungtas vanduo.
Skolas glaisto iš savo kišenės
„Dovanojame kitiems Kalėdas, turėsime joms skirtų kelionių, pramogų, pažadame, traukinys nestos – kaip nors surinksiu pinigų kurui, reikalingai elektrai. Bet mano kolektyvas lieka be Kalėdų“, – kalbėjo visiškai nusivylęs „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovas.
Šiuo metu įstaigos skolos siekia 20 tūkst. eurų, iš visų pusių direktorių spaudžia kreditoriai, o iš antstolių siųstų bylų jau būtų galima ir knygą sulipdyti.
Kalėdiniu laikotarpiu vadovas tikisi didesnės pajamų bangos, tačiau jas suės mokesčiai VMI, skolos „Sodrai“, tam tikra suma teks apraminti vieną kitą audringesnį tiekėją, kreditorių.
M. Jucevičius pripažįsta, kad gyvena lyg mūšio lauke – bijo net išsižioti apie įstaigos būklę, kad pinigų neatgaunantys verslo partneriai nesukiltų visi vienu metu.
„Nebegaliu tylėti – bus, kaip bus. Visus metus įstaigos skolas glaistau iš asmeninių lėšų, jų tenka net skolintis, bet taip jau nebeištempiu. Lyg šachmatų lentoje žaidžiu stumdydamas pajamas, skolas, savo pinigus“, – sako direktorius.
Metus baigs be algų
Neįtikėtinai kantrus įstaigos kolektyvas irgi jau nebegali tylėti. Kai kuriems darbuotojams direktorius pasisiūlo bent jau jų namų komunalinius mokesčius apmokėti, kad tik nepabėgtų.
„Gaunam tūkstantį eurų pajamų ir dalijamės visi. Kurie dar turi santaupų, laukia. Nors darbuotojai myli siauruką, ištikimi šiai įstaiga, bet jie negali taip gyventi – žmonės juk turi šeimas. O aš nematau galimybės jiems šiemet sumokėti algų“, – tiesmukas M. Jucevičius.
Anot jo, kai kurie darbuotojai siaurajam geležinkeliui atitarnavę ir po keturis dešimtmečius. Tokie kolegos, pasak vadovo, viską moka ir išmano – siauruko technikos amžius siekia 60–70 metų, todėl bet kas čia ir nepadirbtų. Seni šilumvežiai genda, o detalių jiems niekas nebekuria.
Naujokų ši įstaiga per pastaruosius direktoriaus darbo metus nesulaukė. Tik vienas buvo užsukęs, bet, padirbęs tris dienas, pabėgo.
„Kas čia eis, kai iš karto turi paprašyti palaukti bent kelis mėnesius pirmos algos“, – sako direktorius.
Pagalbos prašymo rimtai nepriima
Kad siauruką prižiūrinti įstaiga atsidūrusi ant išlikimo ribos, M. Jucevičius pranešė jos dalininkams. Tik, regis, nei konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus valdomai Anykščių rajono savivaldybei, nei į vienas po kito į skandalus įsipainiojančiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui dėl be atlyginimų ir nešildomose patalpose kenčiančių darbuotojų galvos neskauda.
Anykščių rajono savivaldybė skėsčioja rankomis, kad pačios biudžetas skylėtas.
Juoku, pasak M. Jucevičiaus, skundai baigiasi ir Susisiekimo ministerijoje. Ji kaip dalininkė siaurukui per metus pamėtėja 200 tūkst. eurų. Iki 2016 metų skirdavo 365 tūkst. eurų.
„Aš jiems pasakoju, kad tikrai nėra pinigų, o jie tik šypsosi, galvoja, kad kalbu apie momentinę problemą“, – lyg žirniai į dalininkų sienas atsimuša „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktoriaus pagalbos prašymai.
M. Jucevičius planuoja, kad šįmet pačių uždirbtos pajamos sieks 150 tūkst. eurų, tai trigubai daugiau nei pernai. Tik skolose įklimpusios įstaigos darbuotojams iš to menka paguoda – pinigai tuoj pat išskirstomi būtiniausioms išlaidoms ir metų pabaigoje jų tiesiog nebeliks. Vasarį ateisianti Susisiekimo ministerijos dotacija įkris tiesiai į skolų rėtį.
Jei situacija nesikeis, M. Jucevičius, darbuotojams sumokėjęs algas, prašys vėl kelis mėnesius laukti geresnių laikų.
„Per pusmetį suvalgysime metinę dotaciją ir vėl kabinsimės iš paskutiniųjų“, – liūdną perspektyvą mato direktorius.
Reikia tik pinigų
Ne vienerius metus trunkančios diskusijos dėl siauruko likimo, anot M. Jucevičiaus, tebėra tik kalbos. Susisiekimo ministerija seniai bando atsikratyti siauruko ir į savo vietą ieško kitų dalininkų.
Paskutinis ministerijos variantas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šie, M. Jucevičiaus žiniomis, spyriojasi, bet jau yra parengtas projektas bendrovei tapti nauja dalininke, šį mėnesį laukiama galutinio sprendimo.
Dalininkėmis siūlyta tapti ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėms, tačiau su jomis dalintis siauruku nenorėjo anos kadencijos Anykščių valdžia.
Dabar, pasak M. Jucevičiaus, „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo savo materialiojo turto, paslaugų.
„Šiuo metu mums nieko kito nereikia – tik pinigų“, – pavojaus varpais skambina „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovas.
Pati įstaiga per pastaruosius metus nuo dviejų šilumvežių, kurių tik vienas buvo patikimas, perėjo prie penkių, atnaujinti ir remontuojami geležinkelio bėgiai, prižiūrimos keturios stotys ir per 800 ha žemės, per kurią vingiuoja istorinis siaurukas. Perspektyvų, pasak direktoriaus, yra, turistai vis aktyviau renkasi šią pramogą, bet būtent dabar įstaigą reikia gelbėti, kol neišėjo darbuotojai.
„Visur girdžiu, kaip svarbu siauruką turėti, jis vienintelis toks Europoje su 68 km siaurojo geležinkelio ruožu. Bet jei prarasime darbuotojus, nieko neliks. Dalininkams sakome: padėkite padengti skolas ir mes toliau patys įsivažiuosim“, – prašo M. Jucevičius.
Šiuo metu „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ darbuotojo vidutinis atlyginimas siekia apie 900 eurų neatskaičius mokesčių. Įstaigoje yra dirbančių ir už minimalų atlyginimą. Atlyginimams per metus reikia apie 200 tūkst. eurų.
Išgelbėtų turtingas dalininkas
Anykščių meras S. Obelevičius teigia žinantis apie kelintą mėnesį be algų paliktus minėtos įstaigos darbuotojas, tačiau teisinasi nematantis, kuo Savivaldybė jiems galėtų pagelbėti. Kiek Anykščiai šįmet atseikėjo kultūros paveldą prižiūrinčiai įstaigai išlaikyti, meras konkrečiai negalėjo įvardyti.
„Skyrėme sugriuvusiam geležinkelio ruožui tvarkyti, bet čia nėra dideli pinigai, kokie 20–30 tūkst. eurų. Savivaldybė neturi pinigų, mūsų biudžetas su minusu“, – sako S. Obelevičius.
Dėl siauruko liūdnos finansinės situacijos Anykščių meras kaltina ministeriją, prieš dvejus metus sumažinusią dotaciją daugiau nei 150 tūkst. Eur. Jo nuomone, siauruką išgelbėtų tik turtingas dalininkas.
„Nei Panevėžys, nei Anykščių ir Panevėžio rajonai savo biudžetuose neras šimtų tūkstančių siaurukui. Jį išgelbėtų, jei į dalininkus ateitų „Lietuvos geležinkeliai“ ir paskirtų kokią mažą dalelytę savo pelno. Tokiai įmonei neskaudėtų 300–400 tūkst. eurų paskirti siaurukui“, – išeitį mato meras.