„Delfi“ kalbinti paspirtukų pardavėjai sako, kad pritartų pasiūlymams dėl apsaugos priemonių, bet ne dėl draudimo važiuoti šaligatviais.
„Pagrindinė problemą šiuo metu yra su nuomojamais paspirtukais ir neatsakingais jų valdytojais. Kalbu iš savo patirties, esu matęs daug blogų pavyzdžių pajūryje“, – sakė „Fuga LT“ vadovas Edgaras Eskis.
Tuo metu paspirtukus nuomojančios „Bolt“ atstovas Eimantas Balta tvirtino, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų yra susiję ne su platformų, o su nuosavais paspirtukais.
Eismo įvykiai ir traumos
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą kovo pabaigoje užregistravo Seimo nariai Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Kupčinskas, Romualdas Vaitkus, Vytautas Gapšys, Agnė Širinskienė, Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė ir Linas Jonauskas.
Kaip dėstoma aiškinamajame rašte, pakeitimais siekiama įtvirtinti elektrinių paspirtukų sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais.
„Siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku yra laikoma dviratė transporto priemone varoma elektra, kurios galia negali viršyti 500 vatų, o greitis – 20 kilometrų per valandą.
Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o kai yra išklausomas specialusis Švietimo mokslo ir sporto ministerijos nustatytas kursas – 14 metų.
Siūloma, kad būtų galima judėti tik su tvarkingas šviesas, stabdį turinčiu elektrinių paspirtuku, o jo vairuotojai privalėtų dėvėti jų saugumą didinančias priemones.
Be to, siūloma numatyti, kad šiomis transporto priemonėmis būtų leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais, būtų draudžiama jais kirsti perėjas“, – dėstoma dokumente.
Projektu siūloma uždrausti elektriniais paspirtukais važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, šaligatviais ir pėsčiųjų takais, per perėjas, vežti keleivius ir kirsti kelią tam nepritaikytose vietose. Jiems būtų leidžiama važiuoti kelio dalimi ne toliau nei 0,5 metro nuo kelkraščio, dviračių ir specialiai elektriniams paspirtukams pritaikytais takais.
Pasiūlymo autoriai teigia, kad rengimą paskatino vis didėjantis šių transporto priemonių šalies keliuose paplitimas ir su šia plėtra susijusių eismo įvykių, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimas.
„Visiškai tikslios statistikos apie tokius eismo įvykius gauti nėra įmanoma, kadangi ženkli jų dalis nėra įskaitiniai, tačiau Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis 2019 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 67 žmonės, 2020 metais 99 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 101 žmogus, o 2021 net 202 įvykiai, kurių metu nukentėjo net 209 žmonės.
Daug eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai nėra registruojami, kadangi į juos nėra kviečiama policija. Nepaisant to, tokiose įvykiuose nukenčia ne tik turtas, bet ir patys elektrinių paspirtukų vairuotojai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Ten pat pastebima, kad nors Higienos institutas Lietuvoje neturi atskiro klasifikatoriaus eismo įvykiams, kuriuose dalyvauja paspirtukai, tačiau galima remtis atskirų medicinos įstaigų statistika ir pastebėjimais.
„Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Greitosios pagalbos priimamojo duomenimis, vien per pastaruosius metus į jų įstaiga kreipėsi 575 asmenys iš kurių 243 patyrė daugybinius sužalojimus (po kelis sužalojimus) ir 56 asmenys buvo hospitalizuoti. Fiksuota 202 galvos ir kaklo sužalojimai, kurių 7 buvo gyvybei pavojingos smegenų traumos. Fiksuoti ir 59 krūtinės ląstos, pilvo ir dubens sužalojimai, tarp kurių buvo tokių traumų, dėl kurių asmenys buvo dalinai paralyžiuoti. Taip pat gydyti ir 396 galūnių sužalojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vien patirtos galūnių traumos reiškė beveik 1 tūkst. nedarbingumo savaičių pacientams, kas rodo ne tik didelius skausmus, išgyvenimus ir nepatogumus pacientams, bet ir didelę finansinę naštą valstybei.
Viena dažniausiu elektrinių paspirtukų įvykiuose patiriamų traumų – daugybinės galvos traumos. Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikų duomenimis, didesnius ar mažesnius nubrozdinimus ar sumušimus patiria visi į ligoninę pristatomi pacientai. 60–75 proc. pacientų turi plėštines-muštines žaizdas, daugiau nei puse jų patiria dantų vainikų lūžius, 55 proc. patiria apatinio žandikaulio ir alveolinės ataugos lūžius, o 25 proc. – nosikaulio lūžius. Pagal VU Žalgirio klinikų informaciją, maždaug 40 proc. pacientų į gydymo įstaigą pristatomi apsvaigę nuo alkoholio arba narkotikų, o sudėtingiausias galvos traumas patyrė pacientai nei vienu atveju nedėvėjo šalmo“, – teigiama dokumente.
Kaip yra kitur
Pastebima, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių, kurios jau turi arba artimiausiu metu planuoja įvesti didesnius arba mažesnius ribojimus judėjimui su elektriniais paspirtukais.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra ribojama elektrinių paspirtukų galia, kuri svyruoja nuo 250 vatų (pavyzdžiui, Airijoje, Ispanijoje, Švedijoje) iki 1 kilovato (pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje). Taip pat yra ribojamas ir jų greitis, kuris šalyse neviršija 25 km/val., tačiau yra ir šalių, kuriuose paspirtukams leidžiama judėti ne didesniu nei 20 km/val greičiu.
Pavyzdžiui, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Vokietijoje maksimalus elektrinių paspirtukų leidžiamas greitis yra 20 km/val., tuo metu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Estijoje, Belgijoje ir Airijoje šis greitis yra 25 km/val. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos policija objektyviai neturi pajėgumų kontroliuoti elektrinių paspirtukų greičio, manytina, kad efektyviausia priemonė reguliuoti šių transporto priemonių greitį, taip mažinant eismo įvykių riziką, būtų riboti eisme dalyvaujančių transporto priemonių galią ir greitį“, – rašoma dokumente.
Dar priduriama, kad praktiškai visose šalyse, kuriuose yra apibrėžta elektrinių paspirtukų sąvoka yra numatytas imperatyvus draudimas judėti šaligatviais ir pėsčiųjų takais.
„Nors Lietuvoje draudžiama judėti pėsčiųjų takais pritaikant visai kitiems eismo dalyviams numatytas taisykles, tačiau praktika rodo, kad dažnu atveju elektrinių paspirtukų vairuotojai šio draudimo nesilaiko. Pėsčiųjų takais ir šaligatviais elektriniais paspirtukais judėti yra draudžiama Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – dėstoma rašte.
Tuo metu atsižvelgiant į tai, kad elektriniai paspirtukai turi didelį pagreitį yra ypatingai manevringi ir išvysto gana didelį greitį, manytina, kad šios priežastys lemia būtinybę atsakingai jas valdyti.
„Todėl be galo svarbu be greičio ir galios ribojimų numatyti ir papildomas saugos priemones ne tik technikai, bet ir jų vairuotojams. Atsižvelgiant į tai, siūloma leisti elektrinį paspirtuką vairuoti nuo 16 metų, o išklausius specialųjį kursą – nuo 14 metų“, – nurodo autoriai.
Jie dar pažymi, kad 2021 metų rugpjūtį JAV medicinos žurnale „Journal of Clinical Medicine“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 80 proc. elektrinių paspirtukų vairuotojų patyrė sužalojimus kai krito ir nedėvėjo galvą apsaugančio šalmo.
„Tame pačiame tyrime pastebėta, kad daugiausia sužalojimų įvyksta vakaro metu. Jungtinės Karalystės Transporto departamento 2021 metų publikuotoje eismo įvykių statistikoje taip pat galima matyti panašias tendencijas – avaringumo pikas prasideda vakarėjant (temstant). Danijoje leidžiamo žurnalo „Danish Medical Journal“ duomenimis net 46,9 proc. į incidentus patenkančių elektrinių paspirtukų vairuotojų patiria galvos traumas. Panašią statistiką skelbia ir Švedijoje veikiančios „Folksam Insurance Group“ publikuotas tyrimas iš kurio matyti, kad šioje šalyje taip pat didžioji dalis (per 44 proc.) patiriamų traumų per eismo įvykius su elektriniais paspirtukais yra galvos traumos.
Vadinasi, galima pagrįstai manyti, kad nemaža dalis patiriamų sužeidimų yra pakankamai sunkūs ir pavojingi, pasibaigiantis daugybinėmis galvos traumomis ar lūžiais, o didžioji dalis eismo įvykių su elektriniais paspirtukais nutinka vakaro metu. Atsižvelgiant į tai yra siūloma įpareigoti elektrinių paspirtukų vairuotojus tamsiu paros metu dėvėti šalmą ir liemenę ir vairuoti tik tinkamus ir gerai matomus žibintus turinčius paspirtukus. Taip pat neleisti elektriniu paspirtuku važiuoti daugiau nei vienam asmeniui“, – rašoma dokumente.
Galiausiai, atsižvelgiant į gana didelį paspirtukų pagreitėjimą ir vidutinį greitį, autoriai pažymi, kad atsiranda būtinybė riboti elektrinių paspirtukų judėjimą perėjose.
„Greitai pagreitėdami ir išvystydami palyginus didelį vidutinį greitį, paspirtukų vairuotojai kelia grėsmę perėją kertantiems pėstiesiems, o taip pat ir sau, nes kitos transporto priemonės vairuotojams, atsižvelgiant į elektrinio paspirtuko greitį, yra nepaprastai sudėtinga laiku sureaguoti į pėsčiųjų perėją kertantį elektrinį paspirtuką“, – nurodoma rašte.
Teigiama, kad įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Jo įsigaliojimas numatomas 2022 metų liepos 1 dieną. Tačiau projektas kol kas Seimui dar net nėra pateiktas.
Šalmai vartotojų netenkins
„Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse E. Balta „Delfi“ komentavo, kad apie saugias keliones elektriniais paspirtukais nuolat bendrauja su Lietuvos policija ir miestų savivaldybėmis.
„Savo kaip rinkos ekspertų nuomonę bei pastabas esame išsakę ir šio įstatymo projekto autoriams“, – pridūrė jis. Pašnekovas paaiškino, kad „Bolt“ laikosi nuostatos, jog eismo saugumo prevencijos srityje edukacija yra efektyviau už reguliavimą ir įvairius draudimus.
„Šiais metais esame suplanavę pristatyti technologinius „Bolt“ elektrinių paspirtukų atnaujinimus, skirtus kelionių saugumui ir parkavimo kultūrai.
Nors žinome, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų yra susiję ne su platformų, o nuosavais paspirtukais, neseniai palyginome Lietuvos policijos pateikiamą nelaimingų atsitikimų statistiką su kasmet augančiais kelionių skaičiais mūsų platformoje. Matome, kad incidentų dalis reikšmingai mažėja: per 2 metus 1 tūkst. kelionių tenkančių nelaimingų atsitikimų kiekis sumažėjo 73 proc.
Daugiausia tą lemia atsirandanti patirtis: žmonės naudojasi paspirtukais vis dažniau, įgunda ir tampa atsargesni. Pasaulinė patirtis rodo, kad dauguma nelaimių nutinka būtent su nepatyrusiais paspirtukininkais, netgi pirmos kelionės metu, o „Bolt“ paspirtukuose esame įdiegę saugumo funkciją pradedantiesiems vartotojams.
Šiuo metu „Bolt“ paspirtukais negali naudotis jaunesni nei 18 metų asmenys, o daugelyje miestų atkarpų paspirtukai automatiškai sulėtina greitį iki 15 kilometrų per valandą. Reaguojame į vietos valdžios prašymus dėl tokių zonų išplėtimo, tą padarėme ir šį mėnesį startavus naujam sezonui“, – dėstė jis.
E. Balta teigė žinantis, kad privalomas šalmų dėvėjimas netenkins „Bolt“ vartotojų.
„Skandinavijos patirtis parodė, kad netgi išdalinus šalmus paspirtukininkams, tai anaiptol nepaskatina jų dėvėti“, – pridūrė jis.
„Elektrinis paspirtukas per pastaruosius metus tapo neatsiejama miestiečio gyvenimo dalimi Lietuvoje – tai realiai pasiteisinantis sprendimas, pakankamai patrauklus, kad žmonės atsisakytų kelionių automobiliais. Natūralu, kad šiandien klausimai, susiję su didesniu saugumu, sulaukia daugiau visuomenės ir valdžios dėmesio. Žiūrime pozityviai į šiuo metu vykstančias diskusijas ir esame pasirengę konsultuoti tiek atsakingas institucijas, tiek įstatymų kūrėjus“, – dar kalbėjo „Bolt“ atstovas.
Nepritaria šaligatvių draudimui
Tuo metu paspirtukais prekiaujantis E. Eskis sakė, kad sutinka dėl daugelio projekto autorių pasiūlymų, t. y. dėl šalmų, 500 vatų galios ir 20 km/h greičio.
„Tik nesuprantu kam reikia dėvėti liemenes, kada pats paspirtukas turi tam skirtą apšvietimą. Kodėl dviratininkai neturi dėvėti liemenių, jei dviratis turi apšvietimą? Nemanau, kad liemenė yra būtina saugos priemonė.
Dėl draudimo važiuoti šaligatviais – jau dabar matosi, kad elektrinių paspirtukų naudotojų gatvėse yra daugiau nei dviračių. Jei mes visus paspirtukų valdytojus išvysime į gatves neabejoju, kad padaugės įvykių su nepastebėtais, nepamatytais ir nutrenktais paspirtukų vairuotojais, reikia labai atsakingai pažiūrėti šį sprendimą.
Dviračių takai gerai išvystyti tik Vilniuje, įsivaizduokite jei koks nors pilietis anksčiau į darbą iš darbo judria gatve važiuodavo šaligatviu, o po pataisų priėmimo turės važiuoti tik gatve, kur leistinas greitis tarkim yra 60 ar 70 km/h. To piliečio vietoje aš tiesiog sėsčiau atgal į automobilį“, – sakė jis.
Pašnekovas ragino suprasti, kad elektrinis paspirtukas tampa alternatyvia transporto priemone automobiliui, tad reiktų kaip tik skatinti judėjimą jais.
„Pastebime, kad prekyba yra dar labiau išaugusi nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Panašu, kad tam įtakos turėjo ir padidėjusios degalų kainos, – sakė jis. – Ateityje elektrinių paspirtukų tik daugės. Elektrinio paspirtuko įkrovimas kainuoja apie 10 centų, o vienu įkrovimu galima nuvažiuoti apie 30 km ir pakankamai greitai, mieste galima aplenkti kamščius, lengvai užsinešti į butą ir t. t.“
E. Eskio vertinimu šiuo metu didžiausia problema yra su nuomojamais paspirtukais.
„Tokių paspirtukų valdytojai yra neatsakingi, valdo ne savo turtą, neturi patirties ir t. t. Šie asmenys yra pagrindiniai incidentų sukėlėjai, reikia riboti arba įpareigoti nešti atsakomybe šių transporto priemonių nuomą užsiimančias įmones ir asmenis“, – ragino verslininkas.
Paspirtukais taip pat prekiaujantis įmonės „Homero“ savininkas Tomas Valaitis sakė, kad pritaria pasiūlymams dėl apsaugos priemonių.
„Pritariame, nes būti pastebimam ir bent jau galvą apsaugoti labai rekomenduotina, kad ir labai nesinori tą šalmą ar liemenę dėvėti.
Bet ypač nepritariam, kad paspirtukais uždraustų važiuoti šaligatviais. Važiuoti gatve kartu su automobiliais labai nesaugu, be to dažnai šalikelėse būna šiukšlių, lietaus subėgimo grotelių ir kitų kliūčių, už kurių maži paspirtuko ratai labai lengvai kliūna.
Manau, draudimas važiuoti šaligatviais smarkiai padidintų riziką susižeisti taip pat ir būti nutrenktiems automobilių paspirtukininkams apvažiuojant kliūtis“, – „Delfi“ sakė jis.
Pašnekovas taip pat abejojo maksimalaus greičio mažinimu nuo 25 km/h iki 20 km/h.
„Labai daug atnaujintos infrastruktūros, kur tikrai saugu važiuoti 25 km/h, o kur blogas kelias, ištrupėję šaligatvio plytelės ir natūraliai neišeina važiuoti greičiau 15–20 km/h“, – svarstė T. Valaitis.