Tačiau netgi tapę jos savininkais gyventojai negali jaustis ramiai.
Vilnietis Saulius (vardas pakeistas) DELFI pasakojo tai supratęs po itin nemalonaus konflikto su piktybiniu kaimynu.
Aptvertoje teritorijoje stovinčiame daugiabutyje butą kartu su automobilio stovėjimo vieta nusipirkęs vilnietis vis rasdavo joje kitą automobilį.
„Tas žmogus nereaguodavo į mano prašymus nestatyti automobilio į mano vietą. Taigi neapsikentęs viską nufotografavau, parašiau prašymą policijai ir laukiau, kol jis gaus baudą ir galiausiai pasimokys. Tačiau sulaukiau skambučio iš policijos pareigūno, kuris man paaiškino, kad negali man niekuo padėti, mat prie mano stovėjimo vietos nėra jokių tai draudžiančių ženklų“, - pasakojo Saulius.
Vilnietis pripažino, kad policininkai geranoriškai jo pagailėjo ir paskambinę pažeidėjui perspėjo, kad šis nestatytų savo automobilio į svetimą vietą.
Panašią istoriją DELFI pasakojo ir vieno itin populiaraus sostinės daugiabučių rajono gyventojas Matas (vardas pakeistas).
„Sekmadienio vakarą grįžęs namo pamačiau, kad mano vietoje pastatytas kitas automobilis. Supykęs paskambinau policijai, kad ši jį nutemptų. Tačiau atvažiavę pareigūnai konstatavo, kad man padėti niekuo negali, nes prie mano vietos nėra jokių draudžiamų ženklų. Supykęs pasakiau, kad aš užstatysiu tą mašiną, nes neturiu, kur dėti saviškę. Tada pareigūnai man paaiškino, kad pats gausiu administracinę baudą, nes kliudyti pravažiuoti negaliu“, - prisiminė Matas.
Ši istorija baigėsi tuomet, kai pareigūnai savo sistemoje rado į svetimą vietą pastatyto automobilio savininką ir paprašė jo patraukti automobilį.
Pasak Mato, pareigūnų pasakojimu, kai kurie gudragalviai netgi sugeba įvažiuoti į kiemus su užtvarais ir pastatyti automobilį svetimoje vietoje. Jis sako sužinojęs, kad savo privačią automobilio vietą apsaugoti galėtų tik iš savivaldybės gavęs specialius kelio ženklus.
Policija pripažįsta, kad nieko padaryti negali
„Tiesa ir tai, kad policija negali svetimoje vietoje automobilį pastačiusio vairuotojo nubausti, nes jis, policijos požiūriu, nepažeidžia nei KET, nei kitų teisės aktų. Žinoma, jei žinodamas, kad užima kito asmens nuosavybės teise turimą stovėjimo vietą, kažkuris kitas vairuotojas dažnai to nepaiso ir stato automobilį svetimoje vietoje, jos savininkas prieš tokį vairuotoją kai kuriomis aplinkybėmis galėtų imtis teisinių veiksmų civilinio proceso nustatyta tvarka“, - rašoma atsakyme.
Policijos tvirtinimu, stovėjimo vietą, kaip ir kitą nuosavybę, turėtų saugoti pirmiausiai pats savininkas.
„Kadangi mišrių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, kiek mums žinoma, nėra (aikštelėse visos stovėjimo vietos būna arba bendrojo naudojimo, arba privačios), patartina apriboti įvažiavimą į aikštelę įrengiant pakeliamą užtvarą. Jį pakelti gali tik vienas iš aikštelių savininkų, turintis pakėlimo mechanizmo valdymo pultą. Galima įrengti ir pakeliamus užtvarėlius, atlenkiamus ir užraktu fiksuojamus stulpelius automobilio stovėjimo vietoje“, - pataria pareigūnai.
Blogiausiu atveju esą derėtų bent padaryti užrašą, kad stovėjimo aikštelė, stovėjimo vieta, yra privati nuosavybė.
Patikimų būdų apsisaugoti nelabai yra
Advokatų kontoros „iLaw“ advokatė Vilma Ramanauskaitė pripažįsta, kad problema egzistuoja, nes privačių aikštelių savininkai patys turi rūpintis savo turto apsauga, tačiau užtikrintų priemonių nėra.
Paklausta, kaip tuomet savininkams apsaugoti savo turtą nuo piktavalių, advokatė sakė, kad žmonės gali pakabinti ženklą, kad tai yra privati nuosavybė, pritvirtinti savo automobilio numerius.
Kraštutiniu atveju, pasak pašnekovės, savininkas galėtų išsikviesti privačią bendrovę, kuri siūlo automobilių nutempimą.
„Taigi gyventojas galėtų išsikviesti, pats sumokėti už tą paslaugą, įrodyti, kad svetimas automobilis stovi jo vietoje. Tačiau iškyla kitas klausimas, ar toks veiksmas negali būti pripažintas savavaldžiavimu. Reikia žiūrėti, ar automobilio savininkas buvo informuotas, kad ten automobilio statyti negalima, ar buvo imtasi saugos priemonių, pavyzdžiui, įrengtas užtvėrimas. Priešingu atveju buto savininkas rizikuoja, kad tas, kas pasistatė automobilį, gali reikšti pretenzijas dėl savavaldžiavimo, nes jis nežino, kur stato automobilį“, - atkreipia dėmesį V. Ramanauskaitė.
Advokatės teigimu, dėl savavaldžiavimo gresia administracinę atsakomybę nuo įspėjimo iki 200 Lt baudos. Taip pat, jei būtų nustatyta, kad padaryta žala, gresia ir baudžiamoji atsakomybė.