Svarbiausios naujienos ir tęsiami maršrutai

Didžiausia naujiena, keliaujantiems iš Vilniaus, be abejonės bus trys saulėtos kryptys – tiesioginiai reguliarūs bendrovės „airBaltic“ skrydžiai į Dubajų, Tenerifę ar Gran Kanariją.

Šį rudenį ir žiemą daugiausia maršrutų – net 5 – iš Vilniaus Lietuvą jungs su didžiausia Europos ekonomika Vokietija. Lėktuvai iš Vilniaus taip pat skris į Jungtinės Karalystės sostinę Londoną ir Prancūzijos sostinę Paryžių.

Kitų metų sausį planuojama atnaujinti maršrutą į Grenoblį (Prancūzija). Žiemos sezonu iš Vilniaus taip pat bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai į Austrijos sostinę Vieną ir Belgijos sostinę Briuselį.

Krypčių žemėlapis

Svarbią šalies jungtį su Jungtine Karalyste, Airija, Norvegija, Ispanija toliau užtikrins Kauno oro uostas. Jau aišku, kad žiemą iš Kauno keleiviai galės pasiekti net keturis Jungtinės Karalystės miestus: Londoną, Liverpulį, Edinburgą ir Bristolį. Oru bus pasiekiami Bergenas, Olesiundas ir Stavangeris Norvegijoje, Airijoje – Dublinas ir Šanonas. Tarp Kauno oro uosto naujienų – nuo spalio pabaigos startuosiantis maršrutas į Milaną Italijoje.

Krypčių žemėlapis

Iš Palangos oro uosto žiemos aviacijos sezonu keleiviai reguliariai galės nuskristi į Rygą, Londoną, Kopenhagą ir Oslą.

Krypčių žemėlapis

Sezoniškumo įtaka aviacijoje

Pasak Tomo Zitikio, Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo, šaltuoju metu žmonių poreikiai ir Lietuvos keliautojų įpročiai pakinta dėl pačių įvairiausių priežasčių – prasideda mokslo metai, pamėgtuose kurortuose atvėsta orai, todėl pakinta ir skrydžių paklausa, ypač tam tikromis kryptimis. Ekspertas teigia, kad mūsų regiono rinkos paklausa skrydžiams žiemos sezono metu, lyginant su vasaros laikotarpiu, gali mažėti net apie 40-50 procentų.

„Kasmet pokyčius lemiantis sezoniškumas yra įprasta Europos aviacijos rutinos dalis, lemianti tai, kad oro bendrovės peržiūri savo krypčių žemėlapius. Dėl savo verslo modelio daugiau pokyčių vykdo žemų kainų oro linijų bendrovės – laikinai stabdo skrydžius tam tikromis kryptimis, pavyzdžiui, populiariomis vasarą. Tai yra natūralu, nes pietų Europoje ir kitur žiemos metu dalis viešbučių kompleksų apskritai užsidaro, nes turizmas atslūgsta. Bet pavasarį daugelis populiarių maršrutų vėl sugrįžta ir poilsinis turizmas įsibėgėja iš naujo“, – pastebi Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.

Dėl šio dėsningumo, anot T. Zitikio, Lietuvos oro uostai ypač didelį dėmesį skiria susisiekimui su svarbiausiomis Europos sostinėmis, kurios dažnai tampa vartais į tolesnius kraštus, o atsivėrusias galimybes šiemet aktyviai siekia išnaudoti tradicinės oro bendrovės.

„Tradicinės oro bendrovės šiemet dažnina skrydžius daugeliu svarbiausių maršrutų, pastebimai gerina Lietuvos susisiekimą ir jo kokybę“, – sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.

Pavyzdžiui, Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ iš Vilniaus į Helsinkį šių metų žiemos aviacijos sezonu vykdys po keturis skrydžius per dieną. Vokietijos bendrovės „Lufthansa“ skrydžiai iš Vilniaus į Frankfurtą vyks dukart per dieną. Skandinavijos oro linijų SAS skrydžių skaičius į Kopenhagą nuo spalio pabaigos išaugs iki 19 per savaitę, o į Stokholmą iš Lietuvos oro uostų kiekvieną savaitę bus rengiama 12 skrydžių.

Svarbu paminėti, kad kitaip negu praėjusį žiemos sezoną, šią žiemą vyks tiesioginiai skrydžiai į Vieną ir Briuselį. Vasaros sezoną pradėjusi skraidinti keleivius į Austrijos sostinę, oro bendrovė „Austrian Airlines“ skrydžius rengs ir toliau net tris kartus per savaitę. Belgijos bendrovė „Brussels Airlines“ skrydžius į Briuselį vykdys keturis kartus per savaitę.

Oro linijų bendrovė „airBaltic“ Lietuvos sostinę sujungs su Estijos sostine skrydžiu, kuris per savaitę vyks 7 kartus – kai kuriomis dienomis bus vykdoma net po du skrydžius.

Reguliarius skrydžius Lietuvoje žiemos sezonu numato vykdyti 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)