Susisiekimo ministerija šiam projektui skirs 5 mln. eurų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija – 3 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė – apie 20 proc. nuo institucijų jau numatytos sumos.
Pagal susitarimą, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos oro uostai sieks užtikrinti pakankamą svarbiausių skrydžių krypčių pasiūlą.
Pasak M. Skuodžio, prioritetas yra didieji susisiekimo centrai Europoje, tokiose valstybėse kaip Vokietija ir Ispanija, kurie sukurs galimybę lengviau pasiekti tolimesnes kryptis pasaulyje.
„Prioritetas yra didieji susisiekimo centrai. Ir pirmiausiai Europos centrai – ne vienas Vokietijos oro uostas, šalia to, ką turime ir dabar, kaip skrydžiai į Miuncheną. (...) Lygiai taip pat į Madridą kryptis, ir tai yra vienas iš susisiekimo centrų. Per tą centrą yra labai didelis krypčių skaičius į Lotynų Ameriką. Žiūrime ne tik į Europą, bet ir pasaulį“, – sutarties pasirašymo metu teigė M. Skuodis.
Ministras taip pat paminėjo, kad susiduriant su jau išaugusiais kelionių srautais ir numatant tolesnę plėtrą ateityje taip pat reikės gerinti infrastruktūrą.
„Šalia Vilniaus oro uosto kyla naujasis išvykimo terminalas. Jį pastačius reikės pradėti planus naujo atvykimo terminalui. (…) Faktas, kad ta infrastruktūra, kuri šiandienai yra Vilniaus oro uoste ir kituose oro uostose neatitinka tos paklausos, kurią mes matome“, – teigė jis.
Pasak A. Armonaitės, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau užsiima Lietuvos reklamavimu ir pristatymu verslams ir galimiems turistams, taip bandant sukurti reikalingą paklausą naujiems skrydžių maršrutams.
„Atvykstamasis turizmas, kai žmonės atvyksta ir išleidžia pinigus, tai viena. Bet taip pat svarbu, kad Lietuvą pasiektų investuotojai, jog jie galėtų atvykti paprastai. Dėl to dedame pastangas plečiant pasiekiamumą. Mūsų darbas yra padėti užpildyti tuos lėktuvus žmonėmis. Tai reiškia investavimą į žinomumo kampaniją“, – sakė A. Armonaitė.
„Jau dabar Lietuva pristatoma turistams, pristatomas Vilnius ir tokiu būdu sužino apie mus“, – paminėjo ji.
Taip pat ministrė sakė, kad viena iš tolimesnių tiesioginių krypčių – į Londono Sičio oro uostą, jau pasiteisinusi. Ji pabrėžė ir tokių krypčių svarbą palaikant ryšius tarp Lietuvoje ir emigracijoje gyvenančių lietuvių.
„Londono kryptis pasiteisino nuo 2019 m. Džiaugiuosi, kad pavyko ją išlaikyti. Tiesiai į Londono centrą atvyksta lėktuvas, tai svarbu ir verslui, svarbu ir diasporai“, – sakė ji.
Tuo metu V. Benkunskas paminėjo, kad svarbiausias šio susitarimo aspektas – patogių tolimų skrydžių sukūrimas, kuris leis turistams ir investuotojams lengviau atvykti į Lietuvą. Pasak jo, taip pat svarbu ir tai, kad skrydžiai šiomis kryptimis numatyti kelis metus į priekį, kas nuramins investuotojų baimes, kad patogus susisiekimas su Lietuva gali tapti neįmanomas.
„Susitarimas leidžia tikėtis, kad turėsime intensyvias skrydžių kryptis gerais laikais, daug metų į priekį. Čia turbūt svarbiausia žinia ir užsienio investuotojams, kurie svarsto galimybes čia kurtis ir perkelti biurus. Žinia ir verslo turistams, nes turime ką parodyti, bet atvykti patogiai buvo sudėtinga“, – aiškino V. Benkunskas.
Vilniaus meras tikisi, kad laikui bėgant finansavimas skrydžių pasiūlos ir paklausos skatinimui tik augs. Vilniaus savivaldybė, anot jo, prisideda prie skrydžių paklausos kūrimo.
„Mes turime didelį tikėjimą, kad ta suma augs ir galbūt kažkada bus 20 mln. eurų vertės. Tokiu atveju savivaldybės indelis būtų 4 mln. eurų. Aišku, mes esame pasiruošę“, – paminėjo jis.
V. Benkunskas paminėjo, kad simboliniu pagalvės mokesčiu prie skrydžių skatinimo prisideda ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
Skrydžių skatinimas bus įgyvendinimas remiantis verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąrašu, kuriame numatytos 27 kryptys, iš kurių 23 yra iš Vilniaus oro uosto.
Praėjusią savaitę Vilniaus taryba patvirtino skrydžių skatinimo programą, pagal kurią nuo 2024 metų bus finansuojamos rinkodaros priemonės verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių populiarinimui.