„Tikrai apgailestauju, kad kai kuriose vietose yra tokių skaudžių situacijų dėl „Rail Baltica“. Komanda tikrai važiuoja ir žiūri, ką galima padaryti. Jeigu įmanoma rasti tuos sprendimus, kad kažką paslinkti ar atsižvelgti į tai, kur kai kurie sako, jog jiems triukšmas netrukdys, tai darome. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone radome kaip paslinkti vėžę tam, kad neitų per sodybas ir gyvenvietes“, – antradienį susitikime su Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais teigė M. Skuodis.
Taip buvo sureaguota į frakcijos nario Kęstučio Mažeikos teigimą, kad vykdant Susisiekimo ministerijos rugpjūtį paskelbtus planus „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lenkijos sienos ruožo tiesimui, bus griaunami arba išardomi ūkiai Kalvarijos rajone. Parlamentaras klausė, ar yra galimybė pakeisti planus ir išsaugoti pastatus, o jeigu ne, ar būtų įmanoma gyventojams tinkamai išaiškinti, kaip gauti kompensaciją už prarastą turtą.
„Kas vyksta su „Rail Baltica“ projektu yra regiono tragedija. Teko susitikti su ūkininkais, kurių griaunamos sodybos, ūkiniai pastatai, kuriems imtos paskolos dar neišmokėtos, perskiriami namai. (...) Ar negalima patraukti vėžės penkiais centimetrais žemėlapyje ir išsaugoti didelę dalį tų ūkių? Jeigu negalima, tada reiktų atvykti į savivaldybę ir paaiškinti kompensavimo schemas. Nes žmonėms sakoma, kad bus atlyginta už žemę ir už turtą. O apie jų bankų paskolos ir įsipareigojimus niekas nekalba“, – kalbėjo K. Mažeika.
M. Skuodis tikino, kad komandos ir ministerijos atstovai jau lanko ir toliau lankys gyventojus, kad išsiaiškintų kiekvieną situaciją ir atsakytų į visus galimus klausimus.
„Pasitikslinsiu kurioje vietoje yra tos konsultacijos. Bet jeigu dar yra nesilankyta ir ypač jeigu savivaldybė rodo iniciatyvą, tai komanda ir ministerijos atstovai tikrai atvažiuos, kad atsakytų į visus klausimus, įskaitant individualius ir pažiūrėtų kiekvieną vietą“, – sakė ministras.
Taip pat ministras paminėjo, kad „Rail Baltica“ projekto statybos link Panevėžio vyksta, nors susiduriama su sunkumais. Taip pat, anot jo, tolimesnis prioritetas bus išpirkti teritorijas aplinkui Kauną ir link Lenkijos sienos tam, kad būtų pradėtos sudėtingesnių infrastruktūros objektų statybos.
„Link Panevėžio statybos vyksta, kad ir kokie iššūkiai būtų. Toliau prioritetas yra išperkamos žemės, komerciniais pagrindais, dar ne paėmimo būdu, aplink Kauną ir link Lenkijos sienos, kad galėtume greičiau pradėti statyti sudėtingesnius infrastruktūros objektus, viadukus, tiltus, nelaukiant, kol turėsime visą projektą“, – sakė M. Skuodis.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.