Pasak jo, planas A – visiškų ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija nutraukimas.
„Kalbant apie atkirtį Rusijos ir Baltarusijos agresijai, pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti nutraukti visus ekonominius ryšius. Nes sustabdžius tik, pavyzdžiui vilkikus, prekės suras kitus kelius. Jau dabar žinome, kad kai kuriose kitose su Rusija besiribojančiose šalyse gerokai padaugėjo keltų reisų į Vakarų Europą“, – rašo jis.
Taip pat, pasak ministro, yra galimi planai B, C, D ir E.
„Tvirtai laikausi jau ne kartą aiškiai viešai išsakytos nuomonės, kad ES turi neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų ir laivų. Tiksliau – tai jau turėjome padaryti seniai. Taip ekonominiai ryšiai būtų apriboti ne tiesiogiai (kad jau sankcijų apimtis tokia, kokia yra, ir agresorių dar nesustabdė), bet per transporto sektorių. Šią poziciją raštiškai deklaravome kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrais praėjusios savaitės bendru kreipimųsi į Europos Komisiją ir kitų šalių ministrus.
Analogišku raštu į Europos Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą kreipėsi mūsų Premjerė su Lenkijos, Latvijos ir Estijos Premjerais. Žinau, kad Prezidentas šį klausimą kėlė Europos Vadovų Taryboje. Deja, dėl naujų sankcijų rezultatų praėjusią savaitę nebuvo. Nepaisant to, dedame visas pastangas įtikinti mūsų partnerius. Nors laikas ir nėra mūsų pusėje.
Koks planas C? Visuomet įmanomas regioninis sprendimas, nors jis ir nebūtų toks veiksmingas, kaip visos ES. Įsivaizduokime, kad Rusijos ir Baltarusijos vilkikams mūsų regione uždarome sienas. Ką gausime „atgal“? Neabejokime, kad sienos būtų uždarytos ir mums. Šiuo atveju svarbus faktas, kad, deja, geografiškai per agresorių teritorijas mūsų vežėjai turi vykti į, pvz., Kazachstaną ir kitas šalis, o geografijos nepakeisim. Klausimas, ar sienas uždarytumėme ir mūsų partnerių – kitų ES šalių – vilkikams?
Jeigu taip, kokia bus jų reakcija? Jeigu ne, kaip turėtų reaguoti Lietuvos verslas (imkim ne tą, kur kažką veža į Rusiją ar Baltarusiją ir kuris turi persiorientuoti, bet, pavyzdžiui, per šių režimų teritorijas važiuoja toliau), kai kitos šalys važinės taip pat, kaip ir iki šiol? Bet kuriuo atveju dėl plano C reikia sutarti regiono lygiu, dėl ko dar vyksta konsultacijos. Dėl laivų daug kas girdit, kiek jau laiko kalbam... Bet tik dėl to, kad planas C turi daug daugiau trūkumų nei B. Bet tikrai ne dėl kokių nors „atsako“ baimių.
Galiausiai yra ir planas D – nacionalinis draudimas. Bet jis būtų mažiausiai veiksmingas ir efektyvus, nes visi kiti tranzitu važiuotų taip, kaip ir važiavę. Tik dar sukurtumėme ir problemų prie kaimynų sienų. Svarbu taip pat pabrėžti, kad ko jau ko, bet regioninio ir visos ES susiskaldymo agresoriai labiausiai ir siekia. Tad šiuo atveju vienybė su mūsų partneriais išties svarbi.
Na ir galiausiai visad turime „dramblį kambaryje“ – Kaliningrado tranzitą (judėjimą tarp „Rusijos ir Rusijos“). Jau daug kas viešai aiškino, kad jis reguliuojamas ES ir Rusijos susitarimais. Kitaip tariant, tranzitas pirmiausiai yra mūsų įsipareigojimas ES. Dėl to mums ir reikia ES lygio sprendimo. Dėl to ir kreipėmės į ES institucijas, klausimą dėdami ant bendro visų ES šalių stalo. Jei ką, dėl Kaliningrado tranzito ES koridoriuose konsultacijos vyksta lygiai taip pat.
Bet kuriuo atveju Muitinė jau yra sustiprinusi patikros pasienyje procedūras, VSAT – Kaliningrado tranzito saugumą, taip pat Rusijos ir Baltarusijos vairuotojams nebeišduodamos vizos.
Be to, kaip pastebite, įgyvendinamas ir planas E – patys verslai nutraukinėja ekonominius ryšius su agresorėmis – ką reikia pasveikinti“, – socialiniame tinkle rašo jis.
Kada būtų galėti priimti konkretūs sprendimai, lieka neaišku.
„Kadangi sulaukiu ne vieno klausimo, kada gi bus sprendimai, patikėkit, man jų jau taip pat norėjosi. Kaip ir greičio. Bet daug žmonių darome viską, kad įtikintumėme mūsų partnerius.
Su kritika ir spaudimu valdžiai viskas yra ok. Visgi kviečiu šalia to kartu ieškoti ir geriausių sprendimų“, – rašo susisiekimo ministras Marius Skuodis.