„Tai yra didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius 100 metų. (...) Su „Rail Baltica“ projektu mes pagaliau susisiekimo srityje pabaigsime savo integraciją į Vakarus.
Marijampolės regionas bus Lietuvos pagrindiniai vartai į Vakarus, ypač glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkija tiek pasienio savivaldybėmis, tiek su pagrindiniu maršrutu į Varšuvą“, – „LTG Infra“ organizuotame „Rail Baltica“ vėžės Marijampolės regione pristatyme teigė jis.
Pasak M. Skuodžio, optimistiškai nuteikia intensyvėjantis bendradarbiavimas su Lenkijos geležinkelio kompanijomis.
„Galiu pasidžiaugti augančiais ir intensyvėjančiais ryšiais su Lenkijos puse: jau ir dabar mūsų geležinkeliai turi antrinę įmonę „LTG Cargo“ Lenkijoje (...) ir glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos pusės „PKP Cargo“. Jau pradėti tam tikri bandomieji krovinių gabenimo projektai, ir aš labai tikiuosi, kad tų projektų ir iniciatyvų tik daugės, o pati „Rail Baltica“, tiek dabartinė vėžė, kurią šiuo metunaudojame kroviniams gabenti iki Kauno, tiek jau visa pagrindinė greitoji vėžė leis mums tą bendradarbiavimą tik suintensyvinti“, – akcentavo jis.
M. Skuodžio teigimu, nuo 2026 m. pabaigos Varšuvos kryptimi galima tikėtis apie 10 traukinių judėjimo per dieną.
„Srautas bus tikrai didelis“, – pabrėžė ministras.
M. Skuodis taip pat pažymėjo, kad greitosios „Rail Baltica“ vėžės statybos prisideda ir prie miestų infrastruktūros atnaujinimo.
„Jau dabar egzistuojančios lėtosios europinės vėžės statybos turėjo įtakos, pavyzdžiui, pačiai Marijampolei. Vien dėl „Rail Blatica“ buvo sutvarkyta geležinkelio stotis, atnaujintos trys pagrindinės miesto sankryžos. Su greitosios vėžės tiesimu infrastruktūrinių pokyčių visame regione bus dar daugiau“, – tikino ministras.
„Kalbant apie geležinkelių infrastruktūros darbus, 2026 m. yra jau praktiškai rytoj“, – pridūrė M. Skuodis.