„Problema yra finansavimo nepastovumas: kai vienais metais finansavimas vienoks, kitais – kitoks (...) Siūlome teisiškai pereiti prie trejų metų finansavimo Kelių priežiūros ir plėtros programai. Tai aš tikiuosi, jeigu Seimas pritars, nuo kitų metų jūs žinosite, koks finansavimas bus ne tik 2022-iems, bet ir 2023-iems, ir 2024-iems“, – susitikime su Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Pasvalio rajonų merais Panevėžyje kalbėjo Marius Skuodis.
„Tai jūs (savivaldybės – BNS) turėsite fiksuotą finansavimą, ir reiškia, viešuosius pirkimus galėsite vykdyti, kada norėsite – rudenį vėlyvą, ankstyvą pavasarį ir žiemą, nes žinosite, kas laukia, atitinkamai galėsite išsidėlioti tuos darbus“, – pridūrė jis.
M. Skuodžio teigimu, kad programos finansavimo įstatymo projektas jau pateiktas viešam derinimui. Rugsėjo pradžioje planuojama jį patvirtinti Vyriausybėje ir toliau svarstyti Seime.
Pasak ministro, antroji sektoriaus problema – valstybinių kelių ir tiltų būklė. Šiuo metu yra 73 blogos būklės tiltai iš 1528 valstybinės reikšmės tokių statinių. M. Skuodžio žodžiais, iki šiol finansavimas jiems buvo nepakankamas, dabar situaciją norima keisti.
„Labai daug kelių, valstybinių ypač, Lietuvoje yra tapę tokie lopas po lopo. Ir šiandien turime tokią situaciją, kad 38 proc. kelių neatitinka nustatytų parametrų būklės – čia kalbame apie valstybinius kelius. (...) Būklę mes galėtume išlaikyti stabilią – reikia per metus 65 mln. eurų investicijų. (...) Tiltams reikia maždaug 20 mln. eurų investicijų kasmet“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, norint pasiekti, kad 2035 metais prastų valstybinių kelių dalis siektų tik 10 proc., kasmetinis finansavimas turi siekti 110 mln. eurų.
„Tai faktas, kad daugiau leisti, kad būklė prastėtų, negalime, ją turime stabilizuoti ir bandyti bent po truputį ją gerinti“, – sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, trečias iššūkis – KPPP rezervo paskirstymas– jį planuojama naikinti.
„Kai reikėjo skirstyti rezervą, turbūt patenkintų nėra, bet iš kur bus patenkinti, jeigu rezervo dydis – 19 mln. eurų, o poreikiai – 108 ir dar daugiau milijonų eurų. (...) Naujojoje sistemoje siūloma, kad rezervo neliktų apskritai ir jį atiduosime savivaldybėms“, – aiškino M. Skuodis.
Be to, pasak ministro, Lietuvoje tik apie pusė savivaldybių turi aiškią tvarką, kaip pasirenka tvarkytinus kelius.
„Norime paprašyti įstatymo lygmeniu įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, kad visos savivaldybės turėtų tvarkas ir bent trejų metų laikotarpio eilę finansuotinų objektų. Jeigu norėsite, galės būti ilgesnė. Tai bus kaip ir sąlyga visiems užtikrinti vienodą tokį standartą“, – argumentavo ministras.
Liepos pabaigoje ministerija pranešė, kad šiuo metu baigiamas šiems metams numatytų KPPP lėšų (531,6 mln. eurų) paskirstymas.
Pernai šalies keliams skirta 590 mln. eurų, įskaitant ir ankstesniais metais nepanaudotas lėšas. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nuo šių metų nepanaudotos lėšos neperkeliamos į kitus metus. 2019-aisiais programai buvo skirta 563 mln. eurų, 2018 metais – 493 mln. eurų.
Planuojama, kad po pertvarkos KPPP sąmatos schema bus paprastesnė – valstybinės reikšmės keliams būtų skiriama nuo 67 proc., o vietinės reikšmės keliams – 33 proc., iš jų rajonų savivaldybėms – 65 proc., miestų – 35 proc. lėšų.