Pasak jo, viadukas užtikrina saugumą, nes šioje vietoje dėl intensyvaus eismo srauto buvo didelė avarijų rizika.
„Saugumas yra svarbiausia, šioje vietoje per parą pravažiuoja apie 40 tūkst. transporto priemonių, įsivaizduokite – anksčiau dalis jų turėjo apsisukti magistralėje, tai mes turėjome tikimybę, kad 40 tūkst. transporto priemonių kažkas galėjo atsitikti. Dabar magistralė yra sutvarkyta ir saugi, atitinkanti aukščiausius europinius reikalavimus. Tai pavyzdinis projektas“, – viaduko atidarymo renginyje antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad aukščiausi eismo saugumo reikalavimai šioje vietoje privalomi, nes ruožas yra transeuropinio tinklo magistralės „Via Baltica“ dalis.
„Turime sutvarkyti „Via Baltica“ ruožą taip, kad jis atitiktų keliamus standartus saugumo ir patogumo keliauti. Šioje vietoje norint apsisukti reikėdavo kirsti tris eismo juostas. Per 8 metus čia yra įvykusi 81 eismo nelaimė, daugiau techninės, bet buvo ir tokių, kurios liūdnai pasibaigė. Du žmonės žuvo, devyni sužeisti“, – sakė R. Lipkevičius.
Anot M. Skuodžio, eismo permainas pajus visi vairuotojai, nes nebeliko buvusio posūkio.
„Tai reikšminga visos Lietuvos gyventojams, nes magistralė Vilnius-Klaipėda yra intensyviausia magistralė Lietuvoje, bet kas, kas važiuoja ties šia vieta, dabar tikrai pajus. Visi, kas yra važiavę čia anksčiau, žino, ką reiškia tas posūkis, ypač Kauno ir Kauno rajono gyventojams, kurie čia dirba, gyvena, keliauja“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jo teigimu, magistralėje Vilnius-Kaunas reikia sutvarkyti dar bent tris tiltus, įskaitant jau modernizuojamą Kleboniškio tiltą Kaune. Jį pastačius bus statomas tiltas tiek Kruna.
„Visai nedaug reikia, kad ties intensyviausiomis vietomis mes jas sutvarkytume. Automagistralėje Vilnius-Kaunas reikia sutvarkyti dar tris tiltus – Kleboniškio, Miškinio tiltas, jį sutvarkius imsime dar vieną šalia, o tada laukia pats sudėtingiausias ties Kruna (upelis Kauno rajone – BNS). Vienu metu jų remontuoti negalime, nes taip sudarytume didžiausią eismo kamštį Lietuvoje“, – kalbėjo M. Skuodis.
Kleboniškio, arba Alfonso Meškinio tiltas per Nerį Kaune iš dviejų tiltų pertvarkomas į trijų dalių: pavasarį atidarytas naujas – šiaurinis tiltas. Pasak LAKD direktoriaus R. Lipkevičiaus, vidurinis tiltas bus nugriautas ir jo vietoje statomas naujas, o pietinis bus rekonstruojamas.
„Taip šis eismo mazgas atitiks dabartinius reikalavimus, nes tas tiltas statytas labai seniai“, – BNS sakė R. Lipkevičius.
Jo teigimu, vidurinio tilto griovimo ir statybos rangovo konkursas jau paskelbtas, projekto kaina paaiškės tik pasibaigus konkursui. Sutartį su jo laimėtoju tikimasi pasirašyti rudenį, o darbus baigti po maždaug pusantrų metų – 2024-ųjų pavasarį.
„Turime rudenį pasirašyti sutartį, stengiamės taip subalansuoti, kad vasarą, kai yra didžiausias srautas žmonių link jūros, tie darbai mažiau trukdytų eismą ir kad nereikėtų laukti kamščiuose. Bet iš karto reikia atsiprašyti, kad vietomis tie darbai bus vykdomi“, – žurnalistams teigė R. Lipkevičius.
Tai intensyviausias kelio ruožas Lietuvoje – maksimalus eismo intensyvumas kai kuriomis dienomis čia siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą.
Keturių kilometrų magistralės ruožą ties Giraite už 17,5 mln. eurų rekonstravo Lietuvos bendrovė „Autokausta“ kartu su Lenkijos „INTOP Warszawa“.