Mariaus Skuodžio teigimu, pastato atnaujinimas būtų dukart brangesnis.
„Oro uostas neatitinka ne tik Lietuvos įvaizdžio, bet ir netenkina funkcinių poreikių, dėl to labai tikiuosi, kad rasime sveiku protu paremtus sprendimus, ką galime su juo daryti. Variantai yra keli, optimaliausias – šį pastatą griauti, kitas galbūt ieškoti, kaip įmanoma išsaugoti kažkurias dalis, bet tai kainuotų mums du kartus daugiau nei naujos statybos“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Skuodis.
Kultūros paveldo departamentas kol kas nemato argumentų, kodėl pastatas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, turėtų būti griaunamas.
Ministras pabrėžė, jog pernai oro uostas aptarnavo virš milijono keleivių, o prieš pandemiją jų srautas siekė apie 5 mln., nors oro uostas yra pritaikytas 3,5 mln. keleivių.
„Ką atvykę keleiviai pastebi sutrupėjusius laiptus, skilinėjančias pastato sienas, jau ir griūvantį stogą. Man atrodo, atėjo laikas labai aiškiai pasakyti, kad sovietinis okupacinio laikotarpio pastatas neatitinka šiandienos modernios Lietuvos įvaizdžio ir tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui. Šį pastatą turėtų pakeisti naujas, modernus oro uostas“, – sakė ministras.
Anot jo, centrinis oro uosto pastatas nėra unikalus, panašūs yra ne viename Rusijos mieste.
„Pastatas projektuotas ne vieninteliam Vilniaus oro uostui, tokių pastatų yra ir kituose Rusijos miestuose, man tai asocijuojasi ir su mūsų daugiabučių rajonais, kai pagal vieną projektą buvo prištampuota daug panašių“, – sakė M. Skuodis.
Jo teigimu, vien pirmajame aukšte yra apie 2,2 tūkst. kv. metrų ploto, o erdvės, kurioje būtų galima ką nors planuoti, yra tik 150 kv. metrų naudingo ploto. Be to, dėl daugiau nei 100 saugomų kolonų negalima įrengti modernių bagažo atsiėmimo sistemų, erdvios laukimo salės, didesnio lifto.
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigė, kad pastato išlaikymas kainuoja per brangiai – vien šiemet griūvančių laiptų, stogo ir fasado remontui reikės 1,2 mln. eurų. Dar po 100–200 tūkst. eurų priežiūrai ir tvarkymui skiriama kasmet.
„Pastatę naują terminalą, mes pritaikysime oro uostą iki 8 mln. keleivių, o ši visa zona liks tik atvykimui. Per ją praleisti tokį kiekį keleivių yra fiziškai neįmanoma“, – žurnalistams sakė M. Gelžinis.
Artimiausiu metu M. Skuodis inicijuos susitikimus ir diskusijas su Kultūros ministerija, paveldo apsaugos institucijomis, architektais, projektuotojais, miesto valdžia.
„Nesu kultūros paveldo ekspertas ir noriu tas diskusijas palikti ekspertams. (...) Pirmas klausimas, ar visos vertybės, kurios čia saugomos, tikrai turėtų būti saugomos, tikiuosi, kad tuos klausimus atsakys ekspertai. Gal ne viskas, gal dalis, tai jau suteiktų mums erdvės“, – sakė M. Skuodis.
Pasak jo, jei nepavyks sutarti, bus įrengta nauja atvykimo erdvė, tačiau išėjimas iš oro uosto liks pro dabartinį, senąjį pastatą. Be to, bus statomas naujas išvykimo terminalas, kurio rangos konkursą planuojama skelbti dar rugsėjį.
Kultūros paveldo departamentas kol kas nemato argumentų, kodėl pastatas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, turėtų būti griaunamas.
Departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė BNS yra sakiusi, kad saugoma senojo keleivių atvykimo terminalo pastato architektūra. Anot jos, sprendimus įrašyti ir išbraukti iš registro priima Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba. Norint pastatą išbraukti, turėtų būti aiškūs argumentai.
„Šiandien mes tokių argumentų kaip ir neturime, nes tai yra tam tikro laikotarpio architektūra ir ji saugotina kaip to laikotarpio architektūros pavyzdys“, – sakė departamento atstovė.
Anot jos, reikia ieškoti protingų, visiems pusėms tinkančių kompromisų, tačiau norima išsaugoti ir patį pastatą.
Pasak R. Kuncevičienės, dar 2019 metais kalbėta, jog turėtų būti skelbiamas projektinių idėjų konkursas – jo metu būtų pateikiami ir Vilniaus oro uosto pastato kultūrinių vertybių išsaugojimo būdai.