Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį su pramonininkais, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG), Klaipėdos uosto ir kitų verslo organizacijų atstovais aptarė, kaip kompensuoti tranzitinių krovinių praradimus, įskaitant tarifų mažinimą ir subsidijas geležinkelių infrastruktūrai.

M. Skuodis sakė, kad vertinami įvairūs veiksniai: tarifai, kaip didinti krovinių vežimo per Lietuvą patrauklumą ir paslaugų greitį bei kokybę, investicijas į geležinkelius ir jūrų uostą.

„Vertiname visą logistikos grandinę – ją būtina stiprinti, nes geopolitiniame kontekste iššūkių daug, taigi, ieškome geriausių sprendimų. Svarbu akcentuoti, kad mūsų įmonių taikomų tarifų pokytis nėra susijęs su Baltarusijos trąšų situacija, šis pokytis prasidėjo 2020 metų pabaigoje ir tai gali tapti konkurencingumo problema lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – pranešime cituojamas M. Skuodis.

Ministerija pranešė, jog su LTG derina sutartį, pagal kurią numatoma galimybė skirti paramą geležinkelių infrastruktūrai ir taip sumažinti nuostolius, kuriuos patiria jo valdytoja „LTG Infra“, ir tuo pačiu išlaikyti patrauklius mokesčius verslui už jos naudojimą.

Ministro teigimu, subsidijos „LTG Infrai“ klausimas turėtų būti svarstomas Vyriausybėje, tarifai gali būti peržiūrėti ir mažinami, tačiau juos būtina lyginti su kitomis konkuruojančiomis šalimis, pirmiausia – su Latvija.

„Šiuo metu analizuojama, kokias geležinkelių infrastruktūros paslaugas tokia parama galėtų paveikti ir kokį efektą tai turėtų verslo įmonėms“, – teigiama pranešime.

Lietuvos pramonininkai abejoja, ar Lietuvai netekus dalies krovinių tranzito šiuos praradimus kompensuotų lietuviškų krovinių pervežimai, todėl neatmetama galimybė prašyti valstybės pagalbos nukentėjusiam verslui.

„Tikslas yra išlaikyti tą patį tranzito kiekį arba naujų klientų surasti, arba kaip įmanoma daugiau išnaudoti lietuviškos produkcijos pervežimus geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą“, – BNS po susitikimo sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Vien dėl nutraukto „Belaruskalij“ trąšų tranzito Klaipėdos uoste krova šiais metais gali sumažėti trečdaliu. Baltarusiškų trąšų per metus buvo kraunama apie 11 mln. tonų.

Paklaustas, ar Lietuvoje yra užtektinai potencialo kompensuoti praradimus, V. Janulevičius tuo suabejojo: „Manau, kad pilnai dar ne“.

„Jeigu nepavyks kompensuoti tų praradimų, nuostolių ar negautų pajamų, tada kalbėsimės dėl tam tikrų palengvinimų geležinkeliams ir ieškosime būdų, kad valstybė padėtų verslui, kuris dėl tam tikrų įvykių atsidūrė kritinėje padėtyje“, – BNS sakė V. Janulevičius.

Anot jo, po kelių savaičių vyks dar vienas susitikimas su Vyriausybės atstovais.

Sausio pabaigoje Lietuvos verslo organizacijos jungtiniu raštu Vyriausybei ir Seimui pranešė, kad dėl geopolitinių įvykių ir sprendimų šalies viduje transporto sektorius atsidūrė kritinėje padėtyje, kaip viena iš to priežasčių įvardintas geležinkelio infrastruktūros tarifų ir uosto mokesčių didėjimas.

Verslininkai teigia, jog „LTG Infra“ nuo šių metų sausio smarkiai padidino mokesčius, dėl to pagrindinės įmonės paslaugos brango 43-261 proc., „LTG Cargo“ krovinių vežimas brango 13-20 proc., naudojimosi manevravimo įrenginiais paslaugos – 43 proc., riedmenų varymo – 111 proc.

„LTG Infra“ BNS tikino, kad vieni paslaugų įkainiai mažėjo iki 57 proc., kiti didėjo iki 298 procentų. Tuo metu „LTG Cargo“ atstovai sakė, kad paslaugų tarifai buvo padidinti 2-12 proc., o dideliems klientams – vos 2-4 procentais.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)