Jis įregistravo tokį pasiūlymą 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Politikas nurodo ir galimą lėšų šaltinį – viršplaninės biudžeto pajamos ir pajamos, gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.
„Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija yra svarbi ne tik Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai, bet ir reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui, taip pat Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu“, – sako S. Skvernelis.
Jo teigimu, šiuo metu planuojamam Šventosios jūrų uosto statybos etapui – molų įrengimo darbams reikalinga 12 mln. eurų suma.
„Prašomas finansavimas tik vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų, tačiau yra pats reikšmingiausias uosto rekonstrukcijos užbaigimui ir jo įveiklinimui bei sprendžiant Baltijos pajūrio žemyninės dalies aplinkosaugines problemas. Nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti. Be to, spartus statybos darbų kainų augimas rinkose, ilgesnis projekto įveiklinimo tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei“, – savo pasiūlymą argumentuoja politikas.
2018 metais Palangos miesto savivaldybei, vadovaujantis Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – Šventosios jūrų uostas.
Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija numatyta vykdyti etapais, viso objekto statybos skaičiuojamoji kaina, S. Skvernelio duomenimis, yra beveik 80 mln. eurų.
Jis pažymi ir tai, kad Šventosios jūrų uostas yra įtrauktas į aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą.