Tolesnį atsinaujinimą planuojančios „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas teigia, kad būtent infrastruktūros išplėtimas pasijus ne tik besikeliantiems į Kuršių neriją. Dėl to turėtų laisviau atsikvėpti ir miestas, kurio gyventojai bei verslas buvo priversti taikstytis su perkėlos prieigose susidarančiomis transporto spūstimis.
„Naujosios perkėlos infrastruktūros pajėgumų išplėtimas buvo vienas mūsų strateginių tikslų. Iššūkių turėjome išties nemažai, nes šiais metais perkėla buvo rekonstruojama nenutraukiant jos veiklos. Rekonstravus Naujosios perkėlos terminalą, jame telpa beveik penkiskart daugiau kelto laukiančių transporto priemonių, o tai smarkiai pagreitina keltų pakrovimo laiką bei sumažina piko metu susidarančias spūstis miesto gatvėse“, – teigia „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
Iki rekonstrukcijos Naujosios perkėlos terminale tilpo apie 45-ios savo eilės į keltą laukiančios transporto priemonės. Tuo metu po rekonstrukcijos Naujoji perkėla savo teritorijoje talpina jau apie 120 automobilių, todėl Klaipėdos gatvės ir vairuotojai nuo šalia perkėlos besirikiavusių transporto priemonių eilių turėtų lengviau atsikvėpti.
Pasak M. Čiako, Kuršių nerijos populiarumą tarp keliautojų pandemija tik dar labiau paryškino. Be to, į pusiasalį keliasi ir sunkusis transportas, gabenantis verslui reikalingus krovinius.
„Kasmet Naujosios perkėlos apkrovos tik augo, todėl infrastruktūros pajėgumų bei pralaidumo problemą norėjome išspręsti kuo operatyviau. Dėl su rangovais susijusių trukdžių bei vėlavimo šiais metais per keletą etapų Naujoji perkėla pagaliau buvo sėkmingai pertvarkyta. Mums ypač svarbu tai, kad šių investicijų naudą pajus ne tik perkėlos klientai, bet ir lengviau nuo spūsčių atsikvėps miestas, su kuriuo esame glaudžiai susiję“, – sako jis.
Naujosios perkėlos rekonstrukcijos rangovė buvo įmonė „Kavesta“. Rekonstrukcijos metu įrengtos 5 kasos su 10 juostų su pakeliamais užtvarais patekimui į keltus (buvo 3 kasos su 3 juostom), užbaigti pėsčiųjų ir dviračių takai. Be to, perkėloje įrengtas modernus elektros energiją taupantis lauko apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų takai. Ateityje perkėloje bus įrengta autobusų stotelė, kad keleiviai galėtų dar lengviau pasiekti Naująją perkėlą.
Bendrą Smiltynės perkėlos pralaidumą gerins ir naujas, šiemet rugpjūtį pastatytas 60 metrų ilgio keltas „Klaipėda“, kurį pastatė Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė „Vakarų Baltijos laivų statykla“.
Šis keltas vienu metu gali kelti 600 keleivių ir 40 lengvųjų automobilių arba 8 krovininius, iki 44 tonų masės automobilius.
„Plėsdami savo pajėgumus didelį dėmesį skiriame naujoms, modernioms technologijoms ir siekiame maksimalaus patogumo klientams. Vis dėlto akiratyje lieka ir užburiantį vaizdą į Kuršių neriją atversiantis beveik 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto naujas administracijos ir keleivių aptarnavimo pastatas. Be to, toliau investuosime į infrastruktūrą: pėsčiųjų ir dviratininkų takus į keltus, žaliąją poilsio zoną prie Kuršių marių krantinės. Šiaurinėje dalyje numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bus galima palikti iki 100 transporto priemonių. Visa infrastruktūra bus pritaikyta negalią turintiems asmenims. Siekiame sukurti daugiafunkcinę erdvę ne tik savo klientams, bet ir klaipėdiečiams bei miesto svečiams“, – teigia M. Čiakas.
„Smiltynės perkėla“ skaičiuoja, kad artimiausiu metu investicijoms skirs apie 25 mln. eurų.
Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį 98,99 proc. „Smiltynės perkėlos“ akcijų paketą. Likusios akcijos priklauso 36 fiziniams asmenims. Apie 90 darbuotojų turinti bendrovė dirba dviejose perkėlose ir eksploatuoja 5 keltus.