„Tolupio“ pensininkų pagalbos šauksmas pasiekė ir „Vakarų ekspreso“ redakciją. Opoziciją Tolupio gatvę norintiems asfaltuoti kaimynams sudarę daugiausia pensininkai ir nedideles pajamas gaunantys žmonės piktinasi, jog iš jų norima atimti paskutinius skatikus.
„Kam tą kelią asfaltuoti? Yra ženklai, kad galima važiuoti iki 30 kilometrų per valandą, kasmet palygina, išlygina, ir geras tas kelias“, – piktinosi bene aršiausias asfalto opozicionierius Antanas.
Jis, kaip ir daugelis kitų pensininkų, tvirtino, jog nėra pajėgus mokėti apie 160 ir daugiau eurų sieksiančio mokesčio. Kai kurios moteriškės piktinosi, jog dėl „kažkokio asfaltavimo“ teks atiduoti visą savo pensiją, nors joms asfaltas net nereikalingas.
Neretas kaltino jaunesnius soduose gyvenančius žmones, kad šie pensininkams dėl savo noro pasivažinėti mašinomis užkrovė tokią naštą: esą jei jie nori asfalto, tegul patys ir moka už jį.
Projektą pristatęs soduose gyvenantis Saulius Plungė tvirtino, jog idėja asfaltuoti kilo jam pačiam, kai kažkuriame iš ankstesnių susirinkimų buvo nutarta nerengti techninio projekto, kad Savivaldybė įtrauktų Tolupio gatvės asfaltavimą į savo planus.
„Gerai ir padarėm – kiek būtume sumokėję, tai galima sumokėti trečdalį kainos už asfaltą. Juolab kad dar būtų reikėję laukti 10-15 metų, kol Savivaldybė išasfaltuos. Projektuotojai ir kelininkai sako, kad mūsų kelio neblogas pagrindas, nes 20 metų pylėme žvyrą, lyginome ir prižiūrėjome. Paskaičiavus sąmatą išėjo 104 tūkstančiai eurų už 2,5 kilometro ruožą“, – sakė S. Plungė.
Sumą sodininkams nuspręsta išdalinti pagal sklypo plotą – po 26 eurus su centais už arą. Tai reiškia, kad tipinio 6 arų dydžio sklypo savininkas už asfaltą turėtų sumokėti apie 156 eurus.
Beje, kai kurie bendrijos atstovai suskaičiavo, jog kasmet kelio tvarkymui tenka išleisti iki tūkstančio eurų.
Maža to, prieš kurį laiką už 6 tūkst. eurų buvo išpilta žvyro. Kai kurie tvirtino, jog dar nemažas sumas tenka išleisti kasmet taisant mašinų važiuoklę.
Deja, po ilgų ginčų ir emocingų pasisakymų prie balsavimo priartėję sodininkai taip ir nesugebėjo susitarti. Balsavimo metu kilo visiškas chaosas, kol galiausiai kai kurie tolupiečiai net šaukdami paliko salę.
Po susirinkimo bendrijos pirmininkas Nikolajus Gorčiakovas sakė, jog dėl chaoso balsavimas laikomas neįvykusiu.
„Balsavimo neužskaitėme, nes žmonės pradėjo po dvi rankas kelti, balsavo iš anksto pareiškę nuomonę, rankas kėlė vyrai kartu su žmonomis ir taip toliau. Buvo susirinkusi Vvldyba, pasiūliau atidėti klausimo svarstymą iki pavasario, valdyba sakė, kad neverta, tačiau norime pasikonsultuoti su teisininkais, kad viskas būtų tvarkinga“, – sakė pirmininkas.