Automobilių žinovas Vytenis Kudarauskas, kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduria vairuojantys vilniečiai, nežinojo, nuo ko pradėti.
„Visų pirma, „žalių rodyklių“ panaikinimas neišsprendė jokios problemos. Ir taip turime didelius kamščius, tai dabar jų dar daugiau“, – piktinosi jis.
Pašnekovas paaiškino, kad „žalia rodyklė“ anksčiau leisdavo sukti degant raudonam šviesoforo signalui, o dabar galima važiuoti tik tada, kai žalia užsidega pėstiesiems. „Pavyzdžiui, kur yra Rygos gatvės ir Laisvės prospekto sankryža, jeigu anksčiau spėdavo pravažiuoti dešimt automobilių, tai dabar vos trys pravažiuoja“, – pasakojo V. Kudarauskas.
Jo teigimu, labai daug problemų sukuria patys vairuotojai – nedraugiškas, „nachališkas“ jų elgesys kelyje. „Tačiau tai daugiau ne miesto problema, kiek pačių vairuotojų sąmoningumo trūkumas“, – pastebėjo V. Kudarauskas.
Kaip dar vieną esminių Vilniaus eismo problemų, automobilių žinovas įvardijo šviesoforų nesuderinamumą. „Pavyzdžiui, jei nuo Rygos gatvės važiuoji Buivydiškių link, sutinki šešis šviesoforus ir prie kiekvieno jų stovi. Tai didina eismo spūstis, neleidžia vairuotojams laisviau judėti, gaišina laiką“, – kalbėjo jis.
Be to, V. Kudarauskas pastebėjo, kad labai daug šviesoforų atsiranda tose vietose, kur pastatomas naujas prekybos centras: „Važiuoji 500 metrų atkarpą ir sutinki šešis šviesoforus – tai skamba nesveikai“.
Ruošia perversmą
Vilniaus miesto savivaldybė ketina parengti judumo planą, kuriuo bus siekiama spręsti ir V. Kudarausko išvardintas problemas.
„Norima sukurti tokią miesto transportą sistemą, kuri leistų per trumpiausią laiką pasiekti norimą kelionės tikslą, maksimaliai panaudojant esamą miesto infrastruktūrą, pagerintų transporto saugą ir eismo saugumą, mažintų oro taršą ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimą bei energijos suvartojimą, didinti žmonių ir prekių pervežimo efektyvumą, miesto aplinkos patrauklumą ir kokybę“, – dėstė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Šiuo metu atliekama analizė ir vertinama viso Vilniaus susisiekimo sistema: kiek kelionių atliekama viešuoju transportu, individualiu automobiliu, dviračiais ar pėsčiomis, kokiomis kryptimis juda gyventojai, kur yra didžiausi mieste gyventojų judėjimo koridoriai, kokie vyrauja gyventojų keliavimo mieste įpročiai.
A. Zubriakovas pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas viešajam transportui – atlikti viso Vilniaus miesto keleivių srautų tyrimai. Analizės rezultatus planuojama pristatyti jau rugpjūtį, o tada bus rengiama veiksmų programa bei veiksmų planas susisiekimo sistemai Vilniaus mieste gerinti.
„Viešinant Vilniaus miesto keleivių srautų tyrimo rezultatus bus atnaujinta informacija kur ir kokiu paros metu yra didžiausias transporto priemonių apkrovimas, kokiomis valandomis ir kokiose stotelėse yra didžiausia keleivių kaita. Tyrimai buvo atlikti ne tik darbo, bet ir poilsio dienomis – atskirai šeštadieniais ir sekmadieniais. Pagal tai bus organizuojamas ar koreguojamas viešojo transporto darbas – parenkama transporto priemonių talpa ir jų skaičius, maršrutai, tvarkaraščiai“, – teigė A. Zubriakovas.
Jis, be to, pridūrė, jog daug dėmesio skiriama susisiekimui dviračiais: peržiūrimas dviračių takų tinklas, ženklinimas, identifikuojamos problemos, kurios bus sprendžiamos eismo organizavimo priemonėmis.
Turi vykti nuolat
Tačiau V. Kudarauskas skeptiškai įvertino savivaldybės planus. „Organizuojant eismą, svarbu suprasti, kad tai yra gyvas organizmas, – kalbėjo jis. – Jis nuolat kinta ir neįmanoma eismo sureguliuoti taip, kad jis tiktų universaliai. Jeigu šviesoforai bus sureguliuoti važiuoti 17 val., tada tai visiškai netiks 20 val., nes srautai nuolat keičiasi. Vienu dienos metu yra labai daug automobilių, kitu – mažai.“
Vairuotojas pasakojo, kad nuo pusvalandžio į vieną ar kitą laikrodžio pusę priklausys, ar sėdi kamštyje, ar važiuoji laisvai.
„Vien pažiūrėjus į Vilniaus plėtrą, kai statomi nauji objektai, kurie taip pat turi įtakos eismo srautams, pasidaro aišku, kad kas tinka šiandien, netiks rytoj. Sakyti, kad šiandien imsime spręsti problemą ir jau rytoj jos nebus, yra tuščios kalbos. Turi labai daug žmonių dirbti su šiuo klausimu ir problemas spręsti ne savo kabinetuose sėdėdami, bet realiai stebėdami situaciją gatvėse“, – kalbėjo V. Kudarauskas.
Tokiam požiūriui visiškai pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) logistikos ir transporto katedros vedėjas Darius Bazaras. „Išties, eismas yra gyvas organizmas. Juk eismą ir sudaro gyvi žmonės, kokie jie sėdi prie automobilių vairo, toks ir eismas“, – sakė jis.
Transporto ekspertas eismą dar palygino ir su vandeniu: „Jeigu paleidote jį tekėti vamzdžiu, jis turi tekėti be sustojimų – kiek įbėgo, tiek turi ir išbėgti. Logistikoje tai vadinama „kiaurojo vamzdžio“ principu. Galime greitai ir efektyviai suvaldyti transporto eismą ir jis nekelia problemų“.
Prisiminė metro idėją
Paklaustas, kaip Vilniaus susisiekimo problemas išspręsti, D. Bazaras prisiminė posakį: „Jeigu lengvai karščiuojate, gali padėti kompresas, bet jei sergate stipriai, kompresas gali palengvinti būklę, tačiau problemos jis neišspręs“.
VGTU dėstytojas aiškino, kad pirmiausia reiktų pasitelkti visus vadybinius ir organizacinius sprendimus: srautų nukreipimą, įvairių technologijų, kurios leidžia valdyti srautą, naudojimą.
D. Bazaras taip pat užsiminė apie programėlę, kuri nuolat informuotų apie susidariusias spūstis ir atsižvelgiant į tai leistų susidaryti maršrutą „čia ir dabar“.
Kitas žingsnis – šviesoforų suderinimas. „„Žaliųjų bangų“ sistemą reikia pastoviai prižiūrėti ir atnaujinti. Ji turi reaguoti į pasikeitimus „čia ir dabar“, nes tai, kas buvo nustatyta prieš penkerius metus, šiandien nebetinka“, – sakė ekspertas.
Pašnekovas svarstė ir apie raudonos šviesos laiko skaičiavimą, kuris kelia daug diskusijų, nes sakoma, kad tai didina avaringumą, bet, jo teigimu, tai įdiegus, žmonės galėtų priimti sprendimus.
„Pavyzdžiui, taupyti degalus (išjungti variklį), galima pasiruošti, kada jau reikės pradėti judėti. Dabar matome labai dažną reiškinį, kada užsidega žalia šviesa, bet žmonės neiškart pradeda judėti“, – pasakojo D. Bazaras.
Galiausiai ekspertas perėjo prie infrastruktūrinių pakeitimų temos. Pirmiausia, naujos eismo juostos: „Jeigu padarysime autobusų juostą esamų juostų sąskaita, tada problemos neišspręsime, dažniausiai ją tik padidinsime. Reikia rasti būdą, kaip išsaugoti dabartines eismo juostas, skirtas automobiliams ir papildyti jas juosta, skirta autobusams“.
D. Bazaras neatmetė ir rimtų infrastruktūrinių pakeitimų Vilniuje galimybės ir paaiškino, jog atskyrus transporto srautus į atskiras plokštumas išsprendžiama pagrindinė problema – jų susikirtimas ir dėl to atsirandantys kamščiai.
„Reikia transporto srauto dalį pakelti į viršų arba nuleisti į apačią. Tada galime kalbėti apie daug diskusijų keliantį metro, bet tai yra brangus malonumas. Galima įkurti, pavyzdžiui, antžeminį tramvajų ir jį paleisti per tam tikrą stakadų sistemą – tai būtų šiek tiek pigiau. Tačiau tai vis tiek yra didžiulės investicijos, manau, kad artimiausiu metu šis dalykas nelabai galės būti realizuojamas“, – svarstė jis.
Ar pakanka autobusų?
D. Bazaro manymu, kalbos apie tai, kad visiems reikia iš automobilių persėsti į autobusus ar troleibusus, yra bergždžios. Nors sutiko, jog autobusų juostos buvo teisingas sprendimas, jis klausė, ar yra pakankamai autobusų jomis važiuoti.
„Kai greitieji autobusai atsirado, jie buvo labai patrauklūs, tačiau dalis žmonių jais negalėjo pasinaudoti, nes jie buvo užpildyti. Kai kuriose stotelėse nebebuvo įmanoma įlipti. Žmonės vieną kartą pabandė, pavėlavo į darbą, grįžo į savo automobilį ir toliau jame sėdi“, – sakė jis.
Vilniaus miesto savivaldybei parengti judumo planą rekomendavo Susisiekimo ministerija. Tas pats pasiūlyta ir kitiems didiesiems regionų centrams, turintiems per 100 tūkst. gyventojų (Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui).
Esamos judumo situacijos analizę mieste rengs konkursą darnaus judumo planui rengti laimėjusi organizacija ar ūkio subjektų grupė. Tam bus skirta apie pusė metų.
A. Zubriakovas teigė, kad turint Vilniaus miesto tarybos patvirtintą miesto judumo planą bus lengviau gauti finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų numatytiems tikslams įgyvendinti.
Preliminariais duomenimis, 2016 metais judumo plano parengimui reikėtų ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, kur Vilniaus savivaldybės finansuojama dalis ne mažesnė kaip 26,5 tūkst. eurų.
Parengus plano techninę užduotį, ji bus teikiama derinti Darnaus judumo mieste plano komisijai Susisiekimo ministerijoje. Ją suderinus ir suderinus finansavimą savivaldybė skelbs konkursą planui atlikti.
„Konkurso laimėtojas rengs planą. Kiekvieną plano etapą derins savivaldybės sudarytas Vilniaus miesto Darnaus judumo mieste plano komitetas. Tik komitetui pritarus bus rengiamas kitas plano etapas. Parengus planą jis bus viešinamas ir tik po to teikiamas derinti komisijai. Savivaldybės taryba privalės planą patvirtinti tarybos sprendimu.
Įvertinant didelį numatytų derinimo procedūrų kiekį tikimės, kad planas bus patvirtintas iki 2016 metų pabaigos. Kartu su planu bus patvirtinta veiksmų programa iki 2020 metų, kas ypač svarbu įsisavinant ES struktūrinių fondų lėšas, ir ne mažiau dviejų veiksmų planų iki 2030 metų“, – pasakojo A. Zubriakovas.