Balsavimo metu 27 tarybos nariai palaikė siūlymą, 19 buvo prieš, o susilaikiusių nebuvo.
Savivaldybė nusprendė mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą (pirmą valandą – 3,5 eurų mokestis), raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė, kad parkavimo įkainiai nebuvo peržiūrėti dar seniai ir jis mato poreikį juos didinti, atsižvelgiant ir į tai, kad kitų paslaugų kainos auga.
„Nuo 2005 metų nebuvo peržiūrėti mėlynos ir geltonos zonos įkainiai ir nesvarbu, tačiau tos pačios miesto išlaidos tuo metu augo. Parkavimo vietų įrengimas, asfaltavimas – tos kainos indeksuojasi ir auga, o miestas apie tas pajamas irgi turi kažkiek galvoti. Pažiūrėjus kiek Vilniaus centre nuo 2005 metų brango puodelis kavos reikia suprasti, kad kito tos kainos“, – žurnalistams kalbėjo jis.
A. Bužinsko teigimu, padidinti įkainiai taip pat leis atlaisvinti stovėjimo vietų skaičių Vilniaus centre, ypač senamiestyje.
„Mes matome iš praeito pabrangimo, kad tai duoda efektą ir pirminis sumažėjimas parkavimo – jis atsiranda“, – sakė jis.
Kartu pritarta protokoliniam nutarimui, kad rinkliavos kainodara gali būtų perskaičiuojama ne rečiau kaip kas 2 metus.
Gyventojai galės pageidauti baltosios zonos daugiabučių kiemuose
Visą kitą miesto teritoriją, nepatenkančią į kitas keturias parkavimo zonas, savivaldybė nutarė apibrėžti kaip baltąją zoną.
Numatoma, kad automobilių statymas baltojoje zonoje galėtų būti apmokestinamas valandiniu 0,20 euro įkainiu, jei vietos bendruomenė šio apmokestinimo pageidautų. Nesant bendruomenės prašymui, automobilių statymas baltojoje zonoje liktų nemokamas.
Parkavimo vietų įrengimas, asfaltavimas – tos kainos indeksuojasi ir auga, o miestas apie tas pajamas irgi turi kažkiek galvoti. Pažiūrėjus kiek Vilniaus centre nuo 2005 metų brango puodelis kavos reikia suprasti, kad kito tos kainos.
Gyvenamąją vietą greta apmokestintos baltosios zonos deklaravusiems asmenims pirmasis leidimas statyti automobilį bus nemokamas. Jei gyventojai norės gauti antrą leidimą automobiliui, jie turės susimokėti 6 eurus per mėnesį arba 72 eurus per metus.
„Mes siūlome gyventojams pasinaudoti galimybe ir pasiskelbti savo gyvenamąją teritoriją baltąja zona. Tas apmokestinimas yra pakankamai simbolinis, bet tiems, kurie ten parkuoja kiekvieną dieną, jis padėtų atlaisvinti gyventojams kiemus“, – nurodė A. Bužinskas.
Savivaldybė argumentuoja, kad didinant rinkliavą siekiama sureguliuoti transporto eismo srautus ir skatinti alternatyvius kelionių būdus. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose.
Planuojama plėsti raudonąją zoną, mažinti mėlynąją zoną
Taryba taip pat nusprendė keisti parkavimo zonų ribas. Labiausiai bus susiaurinta mėlynoji zona, kurios ribos eitų T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Išganytojo, Bokšto, Subačiaus, Žiupronių, M. Daukšos, Bazilijonų, Pylimo, Jogailos gatvėmis, Gedimino prospektu.
Kitur, kur dabar galioja mėlynoji zona, ji bus pakeista raudonąja zona. Dalyje Vilniaus vietų geltonoji zona bus pakeista raudonąja, pavyzdžiui, prie senamiesčio Tymo turgaus. Taip pat dalyje Naujamiesčio ir Stoties teritorijos bus įvedama geltonoji zona.
Savivaldybės tarybos sprendimas įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d.
Sostinės taryba pritarė mažos taršos zonos planui: kol kas apmokestinama nebus
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui nustatyti mažos taršos zoną dalyje sostinės senamiesčio.
Balsavimo metu 28 tarybos nariai palaikė siūlymą, 15 buvo prieš ir 1 susilaikė.
Vilniuje mažos taršos zonos ribas bus nustatomos teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).
Tranzitas ar įvažiavimas į nustatytą teritoriją kol kas apmokestinamas nebus. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, mažos taršos zonos klausimas bus svarstomas tuomet, kai bus sulaukta tai leidžiančių Vyriausybės nutarimų.
„Mes nusistatome mažos taršos zoną, bet mes dar neturime teisinio sprendimo ir laukiame iš Vyriausybės papildomų nutarimų, kad mes galėtume tą rinkliavą rinkti. Kaunas savo ruožtu tai pririšo prie parkavimo vietos kainos, mes to daryti nenorime, nes tai nėra iki galo tikslu, bet sulaukę reglamentavimų iš ministerijų mes irgi tą svarstysime“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Administracijos direktorius tikisi, kad mažos taršos zona bus apmokestinta jau kitais metais.
„Nežinau ar šiais metais, bet jei Vyriausybėje tie pokyčiai labai neužtemps, mes turėtume per kitus metus tą priimti“, – sakė A. Bužinskas.
ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.
Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.
Mažos taršos zonos minėtuose miestuose turi būti nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.