Lietuvos atsigavimas liepą – vienas sparčiausių Europoje
Lietuvos oro uostų (LTOU) Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas laidoje Delfi 11 kalbėjo, kad liepa buvo pradžios taškas, nuo kurio atsispyrė visa aviacijos industrija, tačiau teigti, jog išlipome iš duobės, dar per anksti.
„Kadangi dauguma keliavimo ribojimų buvo panaikinti birželio mėnesį, liepą buvo lūžio taškas, nuo kurio atsigaunama sparčiau. Nemažai vežėjų atnaujino skrydžius į Lietuvos oro uostus, taip pat užsakomųjų skrydžių vežėjai ir kelionių organizatoriai pradėjo planuoti keliones.
Liepos mėnesį, vertinant bendrai Europos kontekste, Lietuva buvo trečioji šalis pagal atsistatymo spartumą Europoje – keleivių srautas siekia 28 proc. praeitų metų lygio“, – sako A. Stikliūnas.
Kaip skelbė LTOU, Europoje liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuota, kad keleivių srautas atsigavo vidutiniškai 21 proc.
Anot pašnekovo, tai rodo, kad mūsų rinka – ganėtinai fragmentuota ir turi potencialo atsigauti, tačiau žvelgiant į šiandienos aplinkybes vėl įvedami tam tikri ribojimai šalyse, grįžus iš tam tikrų šalių reikia izoliuotis, – situacija išlieka itin dinamiška, nuolat keičiasi, todėl sunku prognozuoti, kas laukia po 3 mėn.
„Rugpjūčio mėnesį oro linijos įprastai planuodavo savo skrydžius kitų metų vasaros sezonui, o šiuo metu aviakompanijos planuoja skrydžius dviem dienoms ar dviem savaitėms į priekį. Situacija – itin įtempta, nes yra didelė nežinomybė, kaip toliau vystysis pandemija, ypač rudenį“, – sako LTOU atstovas.
Prognozuojami keli scenarijai
A. Stikliūno teigimu, kol kas prognozuojami keli scenarijai: gali išlikti esama realybė – skirtingose šalyse bus tam tikrų ribojimų, skrydžiai nesustos, bet jie nuolat keisis, t. y. bus vykdomi tai į vieną, tai kitą šalį.
Neatmetamas ir kitas panašus scenarijus, kuris buvo pavasarį, kai šalys ėmėsi pačių griežčiausių priemonių, – uždarė sienas ir stabdė skrydžius.
LTOU atstovas, vertindamas rugpjūčio duomenis, prognozuoja, kad keleivių srautas atsigaus sparčiau nei praėjusį mėnesį. Tiesa, liepos mėnesį aviakompanijų pasiūla – pasiūlytų vietų skaičius – siekė 44 proc. ankstesnių metų lygio, tačiau paklausa siekė tik 28 proc.
„Matome, kad keliautojai iš esmės dar nėra pasiruošę keliauti į tam tikras šalis. Yra ribojimų šalyse, kur skrydžiai negalimi, ypač transatlantiniai skrydžiai – vasarą būdavo itin didelis keleivių srautas, tačiau jo šiuo metu nėra.
Prognozuojame, kad rugpjūtį bendrai Lietuvos oro uostuose keleivių srautas sieks 220 tūkst., o liepą jis buvo 168 tūkst. Natūralu, kad pasiūla iš aviakompanijų rugpjūtį taip pat turėtų pasiekti jau 50 proc. praeitų metų lygio“, – pažymi A. Stikliūnas.
Skraidantys pustuščiai lėktuvai – geriau nei stovintys
Paklaustas, ar gerokai už pasiūlą mažesnė paklausa reiškia, kad šiuo metu oro bendrovių lėktuvai skraido pustuščiai, LTOU atstovas tikina, kad aviakompanijos stebi situaciją, – turi kritinius vietų užimtumo rodiklius, kurių siekia.
„Ne visai taip. Bendrai krypčių skaičiaus atsigavimo rodikliai labai pozityvūs. Daugiau nei 70 krypčių atnaujinta liepos mėnesį, rugpjūtį bus atnaujinami skrydžiai dar į kelias šalis. Aviakompanijos stebi situaciją – turi kritinius vietų užimtumo rodiklius, kurių siekia. Pradedama nuo minimalių dažnių.
Oro bendrovės, matydamos, kokia yra paklausa, dažnius didina arba palieka tokius pačius, jeigu paklausa nėra stimuliuojama“, – komentuoja A. Stikliūnas ir priduria, kad lėktuvų Lietuvos oro uostuose vietų užimtumo rodikliai liepą siekė 62 proc.
Anot jo, bendrame kontekste tai ganėtinai neblogas rezultatas – vertinant praeitų metų lygį, kai nebuvo pandemijos, rodikliai buvo žymiai geresni ir siekė beveik 80 proc.
Paklaustas, ar neišparduodamos vietos ir pustuščiai lėktuvai nesuteikia didelių nuostolių oro bendrovėms, aviacijos ekspertas Simonas Bartkus aiškina, kad ant žemės stovintis lėktuvas visuomet sukelia didesnių nuostolių: „Aviacija – didelio kapitalo reikalaujantis verslas, kurio pats brangiausias daiktas – lėktuvas. Jis kainuoja ar stovintis ant žemės, ar skraidantis.
Neskraidantis, ant žemės stovintis lėktuvas užtikrintai sukelia nuostolių, o jei skraido, galbūt jis sukelia nuostolių, galbūt uždirba, jeigu yra keleivių, kurie sumoka kintamas sąnaudas, už degalus, kitas paslaugas, būtinas skrydžiui įvykdyti. Tuomet jau verta skristi, nors galbūt galutinis balansas parodys, jog tai – nuostolingas skrydis. Tačiau geriau skristi, nei lėktuvą laikyti ant žemės, tai būtų dar didesnis nuostolis.“
Bartkus: atsigavimas sustojo, žaidimo taisyklės nuolat keičiasi
Aviacijos eksperto Simono Bartkaus teigimu, akivaizdu, kad pastebimos tam tikros atsigavimo tendencijos, mat, kai kylama nuo nulio, visada yra ryšku ir matoma, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tas atsigavimas šiuo metu sustojo.
„Jeigu pusės praeitų metų atsigavimo rodiklius vertintume europiniu mastu, matytume, kad pastarosiomis savaitėmis šis atsigavimas ima stoti. Asmeniškai nematau optimistinių priežasčių, kodėl jis artimiausią mėnesį ar pusantro imtų toliau augti“, – sako S. Bartkus.
Jis pažymi, kad egzistuoja neapibrėžtumas, kurį sukelia skirtingų valstybių skirtingi reguliavimai, keleivių nepasitikėjimas tam tikrais dalykais, nes taisyklės gana dažnai keičiasi.
„Išvykstamosiose ir atvykstamosiose šalyse reikalavimai – skirtingi, žaidimo taisyklės dažnai pasikeičia per kelias dienas, itin sunku susekti tuos dalykus. Paprastam keleiviui taisyklės sunkiai suprantamos. (...) Nemanyčiau, kad artimiausią mėnesį matysime tokią pačią kylančią kreivę, kurią matėme birželio ir liepos mėnesiais“, – komentuoja ekspertas.
S. Bartkus paaiškina, kaip aviakompanijos mato visą situaciją ir kokių veiksmų imasi: „Kai buvo viskas sustabdyta, vėliau pradėta atlaisvinti, bet kuri aviakompanija pirmiausia norėjo kuo greičiau įdarbinti lėktuvus ir imti skraidyti kaip įmanoma greičiau. Antras žingsnis – stebėti, ar lėktuvai pilnėja. Trečias žingsnis, prie kurio, sakyčiau, mažai verslo priėjo, – ar kainos, už kurias parduoda ir pripildo lėktuvus, yra pakankamos toliau tęsti skrydžius.“
Šiuo metu, pasak aviacijos eksperto, Lietuva yra tarp pirmo ir antro žingsnio – oro bendrovės į rinką „meta“ pasiūlą ir stebi, ar yra visų skrydžių paklausa.
„Aviakompanijos ir kelionių organizatoriai, kur tik leidžiama, stengiasi skrydžius grąžinti, kiek įmanoma atkurti keliones. Stebime, ar keleiviai nori keliauti lėktuvais: matome, kad yra krypčių, apie kurias kalbant atsakymas teigiamas, bet turime ne vieną skrydį, kuris buvo atkurtas birželio mėnesį, o vėliau liepą ar rugpjūtį sustabdytas. Galbūt laikinai – kelioms savaitėms, kol izoliacijos reikalavimai pasikeis, bet kai kurie skrydžiai gali būti sustabdyti dar kelis mėnesius“, – svarsto pašnekovas.
Kai kurios kryptys nepasiteisino, užsivėrė po kelių skrydžių
Kalbėdamas apie nuolat besikeičiančią situaciją aviacijos srityje jis pateikė Kroatijos pavyzdį – skrydžių bendrovė pirmą kartą šiais metais pradėjo vykdyti reguliarus skrydžius į Kroatiją; birželio mėn., kai tik buvo pradėti mažinti suvaržymai, kai šalies sergamumo statistika buvo gera, ji atrodė kaip itin mažos rizikos šalis.
„Praėjo kelios skrydžių savaitės, Kroatijos sergamumo rodikliai pakilo ir visiems grįžusiems reikia izoliuotis. Srautas – vienpusis, nes kroatų pas mus mažai atkeliauja. Visa tai gali maršruto rezultatą staigiai pakeisti. Užteko vienos savaitės, ir tas maršrutas tapo nuostolingas“, – pasakoja S. Bartkus.
Tiesa, yra ir daugiau krypčių, kurias gegužę ir birželį atnaujinus šios vėl buvo užvertos. Be Kroatijos, LTOU atstovas mini oro bendrovę „Brussels Airlines“, kuri dėl įvestų ribojimų sustabdė skrydžius į Briuselį ir iš jo, be to, aviakompanijos sustabdė skrydžius ir į Paryžių.
S. Bartkus papildo, kad pastebėjus keleivių srauto trūkumą uždaryti skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo: „Buvo pradėti skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo, tačiau tuo metu nei į Izraelį buvo galima atvykti trečiųjų šalių žmonėms, nei Lietuva įsileisdavo žmonių iš Izraelio. Nors aviakompanijos priėmė sprendimą atkurti skrydį, bet įvykdžiusios kelis skrydžius ir pamačiusios, kad keliauja vos po kelis keleivius, kurie turi abiejų šalių pasus, greitai šią kryptį uždarė.“
Planuojamos naujos kryptys iš Lietuvos
Kaip pasakoja LTOU Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas, aviakompanijos planuoja dar kelias naujas kryptis iš Lietuvos. Nuo rugpjūčio skrydžius iš Lietuvos atnaujino oro bendrovė „Belavia“ (į Minską – Delfi), taip pat planuoja atnaujinti skrydžius „Turkish Airlines“ (į Stambulą nuo spalio – Delfi), „Aeroflot“, LOT rugpjūčio pabaigoje planuoja atnaujinti skrydžius į Londono Sičio oro uostą.
„Tai – kryptys, į kurias žvalgomasi. Yra kalbų atnaujinti Stokholmo kryptį. Natūralu, kad aviakompanija kol kas dar stebi situaciją, kokia paklausa rinkoje, nes grįžus iš šalies reikia izoliuotis. Viskas priklausys nuo to, ar bus bent minimali tų skrydžių paklausa, tada oro bendrovė priims sprendimą“, – pažymi A. Stikliūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad situacija aviacijos srityje kasdien keičiasi, tad rugsėjį ji gali būti visiškai kita.
Kaip į nuolatinę taisyklių kaitą reaguoja rinkos dalyviai
„Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė pažymi, kad šiandien, kai egzistuoja daug apribojimų kelionėms į užsienį, kurortai arba turistinės zonos neturi įprastų turistų srautų, didžioji dalis populiarių turistinių zonų itin priklauso nuo tarptautinio turizmo.
„Mano ekspertiniu požiūriu, ilsėtis ir keliauti užsienyje saugiau nei vietos kurortuose, kur didelė koncentracija žmonių ir laikytis saugumo reikalavimų gali būti sudėtinga“, – sako ji.
Vyriausybė penktadieniais skelbia paveiktų šalių sąrašą, iš kokių valstybių grįžus privaloma saviizoliacija, o pirmadienį šis sąrašas įsigalioja. Tačiau rugpjūčio 14 d., penktadienį, nebuvo paskelbtas naujas sąrašas dėl neva svarstomų naujų ribojimų. Pirmadienį dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos į paveiktų valstybių sąrašą įtrauktos Danija, Airija, Graikija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Nepalas, o sprendimas įsigaliojo jau kitą dieną.
Be kita ko, per pastarąjį mėnesį keitėsi ir sergamumo rodikliai. Iš pradžių paveiktomis teritorijomis buvo laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Vėliau šis rodiklis pakeistas iki 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Paklausta, kaip į nuolat besikeičiančias taisykles reaguoja kelionių organizatoriai, A. Keinytė pasakoja, kad su turizmo ir aviacijos verslo veikla susiję neišspręsti ribojimai ir jų sistema tiek Europos Sąjungos, tiek pasauliniu mastu yra viena iš pagrindinių kliūčių verslui planuoti ir klientų pasitikėjimui stiprinti. Nors ES mastu vyksta tam tikras derinimas dėl sienų atvėrimo ir judėjimo, tačiau kiekviena valstybė priima savo sprendimus ir rodiklius, kuriais vadovaujasi.
„Vyriausybės sprendimas atidėti sąrašo peržiūrą ir dar kartą peržiūrėti tvarką tik dar kartą patvirtina, kad rodiklis, kuriuo vadovaujamės iki šiol, nėra pakankamas, reikėtų plačiau vertinti situaciją. Kitos ES valstybės yra priėmusios keletą rodiklių. (...)
Saugių regionų išskyrimas, užtikrinant ir įgyvendinant visas kitas saugumo priemones, kontroliuojant piliečių atvykimą, vykdant privalomus testus ir kitas priemones, būtų patys racionaliausi sprendimai, įvertinus šiandienos realijas“, – pabrėžia „Novaturo“ vadovė.
Bartkus: dėl besikeičiančių taisyklių galimos pareigūnų klaidos, nukenčia keleiviai
Tiesa, dėl nuolat besikeičiančių taisyklių nukenčia ir patys keleiviai. Tai rodo neseniai Vilniaus oro uoste įvykęs incidentas. JAV piliečiai per Daniją vyko iš Naujosios Zelandijos į Vilnių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jie N. Zelandijoje praleido pusę metų, tačiau pasienio pareigūnai Vilniaus oro uosto patalpose keliautojus laikė ilgiau nei penketą valandų, nepaaiškinę, kodėl jie neįleidžiami į šalį.
Šiuo metu Vyriausybės nustatytas sąrašas šalių, iš kurių atvykti į Lietuvą – draudžiama. JAV – viena iš šalių, kurių piliečiai negali atvykti į šalį, mat sergamumo rodikliai čia viršija Vyriausybės ir kitų ES šalių patvirtintą ribą – 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Prieš atvykdami į Lietuvą amerikiečiai kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, pasitikslino, ar gali čia atvykti be apribojimų, ir gavę patvirtinimą nedvejojo. Tai esą rodo nesusikalbėjimą dėl tvarkos ir taisyklių tarp Lietuvos institucijų.
„Jeigu vyko pokalbis tarp keleivių ir mūsų institucijų, turėjo būti kažkoks susitarimas. Panašu, kad jo nebuvo“, – situaciją komentavo A. Stikliūnas.
S. Bartkus pridūrė, kad visa ši situacija parodo, kiek daug yra skirtingų taisyklių, jos keičiasi taip greitai, jog kartais institucijų pareigūnams ir atstovams sunku susigaudyti, kokios taisyklės šią minutę galioja, kokios galios po poros dienų.
„Galimos pareigūnų klaidos, nes kai kuriose situacijose taisykles galima interpretuoti skirtingai, kol galų gale ne tik keleivis gali suklysti, bet ir pareigūnas, ir dėl to nukentės keleivis. Tai – dar vienas pavyzdys į tokį neapibrėžtumo pyragą, kuris yra pagrindinė problema, kalbant apie viso sektoriaus atsigavimą“, – sako S. Bartkus.