Tačiau „Spark“ tinklapyje viešai skelbiamos sutarties sąlygos iki šiol nėra pakeistos. „Delfi“ kreipėsi į įmonę su pasiteiravimu, ar ketinama tai padaryti. Gautas atsakymas: „Komentaro įmonė neteiks“.
Pramušė dugną
Kaip pasakojo su „Spark“ prekės ženklą valdančia įmone „Ride Share“ bylinėjęsis ir savo tapatybės nenurodyti prašęs vyras, eismo įvykį jis sukėlė 2020 metų vasarą.
„Įvyko tokia situacija, kad įsėdęs į automobilį, nepastebėjau, kad jis pastatytas prie bortelio, kuris buvo pasislėpęs po automobiliu. Pajudėjus į priekį, užvažiavau ant jo“, – pasakojo jis.
Teismo nutartyje dar patikslinama, kad atsakovas 2020 metų birželio 19 dieną naudodamasis automobiliu „Volkswagen Up“, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo pramuštas automobilio dugnas.
„Iškart paskambinau „Spark“, taip pat užregistravau eismo įvykį policijoje. Tada laukiau iš „Spark“ žinių, bet pirmas jų kreipimasis buvo banko sąskaitos žinutė, kad nuskaičiuoti 800 eurų. Tik po kurio laiko gavau pretenzijos laišką, kuriame išdėstyta, kokią sumą išskaičiavo“, – dėstė vilnietis.
Jis nurodė, kad 800 eurų susidėjo ne tik iš 300 eurų draudimo franšizės, ko jis ir tikėjosi, bet ir 500 eurų baudos, kuri numatyta jo su „Spark“ pasirašytoje sutartyje.
„Paprašiau jų paaiškinti, visgi draudimas padengia jų išlaidas. Jie nesiteikė nieko aiškinti, tiesiog referavo, kad tokią sutartį pasirašiau ir toks punktas yra. Suabejojęs, kad tie punktai yra validūs, sąžiningi, kreipiausi į VVTAT. Tarnyba per kelis mėnesius išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, kad tie punktai yra atitinkantys Civiliniame kodekse nustatytus nesąžiningumo kriterijus, įpareigojo skirtą baudą grąžinti.
„Spark“ tokį sprendimą padavė į teismą, kad jis nagrinėtų iš esmės. Sudalyvavau teismo posėdyje, kur jie akivaizdžiai vengė eiti į mediaciją, kaip teisėjas siūlė. Norėjo, matyt, pažiūrėti, kuo baigsis ši byla. Galbūt norėjo susirinkti teisinę praktiką. Jei būtų jų naudai išspręsta byla, turėtų puikų argumentą, tokius nepagrįstus nuskaičiavimus nuo kortelių net neįspėjant daryti. Tačiau teisėja priėmė sprendimą mano naudai, paliko galioti VVTAT sprendimą“, – „Delfi“ išdėstė buvęs „Spark“ klientas.
Aiškino patyrę žalą
Teismo nutartyje aiškinama esą atsakovui buvo pritaikyta tik 500 eurų bauda, nors dėl jo sukelto eismo įvykio „Spark“ patyrė didesnes išlaidas, iš viso 1489,29 euro.
„Jas sudaro 150 eurų draudimo išskaitos likutis, 876,60 euro negautos pajamos, kurias būtų gavusi nuomojant automobilį, 101,63 euro draudimo kaina, 361,06 euro lizingo įmokos“, – nurodė įmonės atstovai.
Tačiau automobilį vairavęs vyras atsakė, kad „Spark“ nurodytos pajamos yra tik tikėtinos, o ne tikslios.
„Jo manymu ieškovas, numatęs klientui sumokėti 300 eurų franšizę, kitą jos dalį siekia išsiieškoti per baudą, o tai nesąžininga. Už paslaugą klientas moka nuomos mokestį, todėl neturi pareigos padengti tikėtinų pajamų, bendrovės išlaidų lizingui, draudimui ir kt.“ – rašoma nutartyje.
Tokią poziciją palaikė ir teismas: „Nors ginčo automobilis buvo remontuojamas ir negalėjo būti naudojamas pagal įmonės veiklos paskirtį dėl atsakovo veiksmų, t. y. padaryto eismo įvykio, tačiau atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, jog ieškovė ne vieną tokį pat automobilį nuomoja Vilniaus mieste ir jie nėra nuomojami nepertraukiamai, t. y. nesant duomenų, kad nuomai automobilių trūko, laikytina, jog ieškovės nurodytos 876,60 euro negautos pajamos yra tik tikėtinos, bet ne realios ir neišvengiamos.
Sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad negautos pajamos nėra tolygios ieškovės pelnui, kurio ieškovė negalėjo įvardinti, todėl laikytina, kad ir ši nuostolių dalis neįrodyta“.
Nesąžininga sąlyga
Nutartyje pristatytas ir VVTAT nutarimas, kuriuo „Spark“ nurodyta vairuotojui grąžinti 500 eurų.
„Kadangi sutarties sąlyga, numatanti 500 eurų baudą, yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu ir ieškovė neįrodė, jog faktiškai patyrė 500 eurų nuostolius dėl atsakovo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo“, – argumentavo tarnyba.
Kaip nurodoma Civiliniame kodekse, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
„Pagal Civilinį kodeksą preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą“, – dar rašoma teismo nutartyje.
Ne jis vienas?
Buvęs „Spark“ klientas dar svarstė, kad greičiausiai ne jam vienam buvo pritaikytos panašios baudos.
„Pavyzdžiui, sutartyje yra punktas, kad jei prirūkyta salone, bauda – iki 100 eurų. Ir niekas nesiteikia paaiškinti, kad būtent tas, o ne kitas vairuotojas automobilyje prirūkė. Jie tiesiog nuskaičiuoja ir jokių paaiškinimų neduoda. Manau, kad retas kuris kreipiasi ir eina visą tokį kelią. Kadangi turėjau svaresnę sumą, tai nepatingėjau.
Užtrukau daugiau nei metus (pusę metų su vartotojų teisėmis, o tada dar tiek pat su teismo posėdžiais). Beje, „Spark“ į apeliaciją nesikreipė ir netrukus po nuosprendžio paskelbimo tiesiog grąžino pinigus į mano sąskaitą“, – pasakojo jis.
Šiuo metu „Spark“ sutartyje galima rasti nurodytus baudų dydžius už prarastą baterijos įkrovimo kabelį, raktą ar dokumentus (išlaidų padengimas ir 10 eurų administracinis mokestis). Taip pat – už rūkymą, prišiukšlinimą automobilio salone ar jo išpurvinimą (nuo 20 iki 100 eurų ir 10 eurų administracinis mokestis).
Už sugadintą padangą tektų pakloti nuo 30 iki 200 eurų, už kelių eismo taisyklių pažeidimą – 10 eurų administracinį mokestį.
Tuo metu automobilio perdavimas trečiajam asmeniui atsieitų 1 tūkst. eurų, nepranešimas arba delsimas pranešti apie eismo įvykį – nuo 100 iki 500 eurų, vairavimas esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – 1,5 tūkst. eurų.
Dar yra numatytos baudos už automobilio palikimą ne įkrovimo stotelėje Vilniuje (15–30 eurų ir 10 eurų administravimo mokestis) už Vilniaus ribų (50 eurų ir transportavimo išlaidos), neleistinoje vietoje (10–30 eurų ir 10 eurų administravimo mokestis) arba jį naudojant ne pagal taisyklėse numatytą paskirtį, pavyzdžiui, teikiant komercines paslaugas, naudojant lenktynėms, naudojant kaip mokomąjį automobilį ir kt. (300 eurų).
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Ride Share“ turi du akcininkus. Pirmasis yra įmonė „Spark Technologies“, priklausanti Tomui Tamašauskui, Inetai Dagilienei ir JAV įmonės „Renalfa International LLC“ valdomai „Renalfa Europe“. Antrasis – Nerijaus Dagilio „Neries investicijos“.
2020 metais „Ride Share“ gavo 1,117 mln. eurų pajamų, patyrė -412 tūkst. eurų nuostolį.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio 5 dieną įmonė turėjo 21 darbuotoją, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1352,48 euro (apie 873 eurai „į rankas“).