Vilniaus eismo situaciją socialiniuose tinkluose trumpai pakomentavo ir „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Jis su „Delfi“ pasidalino, kad prie chaotiškos eismo situacijos Vilniuje prisideda ir į sostinę sugužėję nauji vairuotojai, ir besikeičiančios oro sąlygos, pavyzdžiui, intensyvesnis nei vasarą lietus.
„Vieni saugodamiesi važiuoja neįprastai lėtai, kiti nori važiuoti taip, kaip važiuodavo geromis eismo sąlygomis. Visi kažkur skuba ir darko harmoningą automobilių judėjimą, o nuo to greičiau dažniausiai nebūna – būna tik lėčiau“, – teigia V. Milius.
Remonto darbai – viena pagrindinių kamščių priežasčių
Kaip su „Delfi“ dalinasi JUDU Eismo valdymo centras, remiantis jų sistemos duomenimis, pirmąją rugsėjo savaitę eismo srautai intensyviausiose miesto gatvėse pernelyg nesiskyrė nuo to paties laiko ankstesniais metais. Nepaisant to, sklandus judėjimas šiuo metu trikdomas dėl vykstančių kelių remonto darbų ir eismo ribojimų mieste.
Tai pastebi ir „Auto Bild Lietuva“ redaktorius, išskirdamas, kad dar viena iš kamščių susidarymo priežasčių – neįprastai organizuojamas Vilniaus kelių remontas.
„Iškastas beveik visas Vilnius, o remonto veiksmas, kurį vairuotojas gali matyti savo akimis, vyksta tik dalyje tų vietų“, – remonto organizavimu stebisi V. Milius.
Tai sukelia vairuotojų nepasitenkinimą, nes dažnai atrodo, kad keliai uždaryti ar iškasti, o darbai nevyksta, taip pat lėtinamas arba netgi visai stabdomas eismas.
Tam antrina ir vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, dabartinę eismo situaciją apibūdindama paprasčiausiai siaubinga. Instruktorė su mokiniais po miestą važinėja bene visą dieną, tad pastebi, kad tam tikri remonto darbai pradėti didžiojoje dalyje miesto, tačiau niekas netvarkoma. Vairavimo instruktorė spėja, kad taip bandoma aprėpti kuo daugiau objektų.
„Puikiai matosi, kad vienoje vietoje brigada iškasė gatvę, nuvažiavo į kitą vietą išrausė ir paliko. Tas neracionalus gatvių projektavimas ir masiškas remontas tikrai sukelia nepatogumų visiems“, – komentuoja O. Židovlenkova.
Ji taip pat išskiria ir toliau siaurinimas sostinės gatves – anot jos, nors savivaldybė teigė, kad visi gatvių siaurinimo darbai pasibaigs, keliai ir toliau yra siaurinami.
Eismą užkemša ir smulkios avarijos
Mokymo centro „Draiveris“ vairavimo instruktorius Mantas Žičius komentare „Delfi“ prideda, kad dar viena spūsčių priežastis – smulkūs auto įvykiai pagrindinėse miesto gatvėse, kuomet vairuotojai ne iš karto patraukia transporto priemones.
O. Židovlenkova savo ruožtu pabrėžia, kad dažnos avarijos iš dalies vyksta dėl kelių ženklinimo – ženklai po remonto netgi mėnesiais neatsiranda ant gatvės, sukelia papildomų nepatogumų atvykusiems vairuotojams.
„Taip pat, kadangi išvažiavimai iš miesto suprojektuoti butelio kakliuko principu, jei įvyksta avarija, užsikemša visas miestas“, – kamščių susidarymo priežastis aiškina vairavimo instruktorė.
Prie to, anot jos, prisideda ir tai, kad vairuotojai dažniausiai patys draugiškai eismo įvykio nesprendžia ir kviečia policiją.
Koją kiša ir vairuotojų charakteris
Vairavimo instruktorė O. Židovlenkova teigia, kad lietuviai pratę visur konkuruoti ir vairavimas nėra išimtis. Anot jos, nemėgstame pralaimėti, tad jeigu vairuotojo nuotaika šiandien yra bloga ar kažkas nepavyko, tai yra išliejama kelyje.
Ji taip taip pat pabrėžia, kad lietuviai vairuotojai mėgsta užlįsti, lyg pasirodyti, kad yra geresni už kitus. Jei informaciniai ženklai rodo, kad kelias susiaurės, nereikia važiuoti iki galo ir tuomet bandyti įlįsti pirmiau, tvirtina vairavimo instruktorė.
„Vairuotojai galvoja, kad apvažiavo pusę kamščio ir pusę kvailių stovinčių jame, bet nepagalvoja, kad užlįsdami prieš visus būtent jie ir prisideda prie kamščio susidarymo“, – lietuvių vairavimo ydas komentuoja O. Židovlenkova.
M. Žičius taip pat tipinį vairuotoją lietuvį apibūdina kaip nuolat skubantį, susierzinusį ir nekantrų. Anot jo, lietuviai linkę pažeisti kelių eismo taisykles tam, kad sutaupytų kelionės laiko. Nepaisant to, vairavimo instruktorius pastebi, kad progresas vis tiek vyksta.
„Jeigu lyginsime situaciją su prieš keletą metų buvusia, eismas dabar saugesnis, vairuotojai sąmoningesni, tolerantiškesni. Pasitempti visada yra kur, bet judame gera linkme“, – pastebima tendencija dalinasi M. Žičius.
Situaciją pagerintų edukacija ir kelių remonto pokyčiai
Vairavimo instruktorius M. Žičius teigia, kad kamščių problemą būtų lengviau išspręsti, jei vairuotojai būtų sąmoningesni, sutelktų visą dėmesį vairavimui, neskubėtų kelyje, nesinaudotų mobiliaisiais telefonais vairuodami. Tai itin padėtų išvengti smulkių auto įvykių, dažniausiai sustabdančių eismą.
V. Miliaus taip pat pabrėžia, kad pokyčiams reikia daugiau laiko, vairuotojų švietimo ir atsakingesnio požiūrio į kitų vairuotojų elgesį. Kalbant apie taisykles pažeidžiančius vairuotojus jis sako, kad svarbu tokio elgesio netoleruoti.
Vairavimo instruktorės O. Židovlenkovos nuomone, reikėtų peržiūrėti kelių remonto sutartis – darbus vykdančios įmonės stengiasi gauti kuo daugiau objektų, bet anot jos, nereikėtų įmonei leisti pradėti naujo objekto, kol darbai nebaigti prieš tai buvusiame.
Ji taip pat akcentuoja, kad svarbu orientuotis ne tik į kelių taisymą, bet ir į naujų kelių, galinčių sumažinti eismo srautus, tiesimą sostinėje. Pavyzdžiui, vakarinio aplinkkelio plėtrą – nors iš pradžių vertintas skeptiškai, dabar jis žymiai pagerina Pilaitės ir kitų rajonų susisiekimą.
JUDU savo ruožtu pabrėžia, kad kiekvienas gali prisidėti prie spūsčių mažinimo mieste rinkdamasis alternatyvius keliavimo būdus.
„Spūstims didžiausią įtaką gali padaryti gyventojai, kurie pakeitę kelionės įpročius, gali pakeisti ir situaciją sostinės gatvėse“, – teigia JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič.
Eismas gali dar intensyvėti
Eismo valdymo sistemos duomenimis, ankstesniais metais eismo intensyvumas mieste piką pasiekė spalio-lapkričio mėnesiais, tad galima prognozuoti, kad eismas gali dar intensyvėti.
Metai iš metų pasikartojančios situacijos negerina ir pastovus automobilių skaičiaus augimas sostinėje – iki 2024 metų sausio 1 d. Vilniuje buvo įregistruotos 422 tūkst. 626 transporto priemonės. Nuo 2022 m. spalio 1 d. jų padaugėjo beveik 24 tūkstančiais.
