„Matau rangovų pasiruošimą, lygiai taip pat, deja, turiu pripažinti, matau ir daug įvairiausių biurokratinių kliūčių. Vienas iš tarptautinių rangovų, ispanų kompanija, kuri yra pasamdyta net ne Lietuvos, o bendros įmonės, deja, vėluoja su darbais“, – pasakoja Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Susiduriama ir su pajėgumų trūkumu.
„Aš matau vienintelį mūsų ribotumą. Tai yra rinkos pajėgumas šitą projektą įgyvendinti tokia apimtimi. Bet, ką mes darome, tai restruktūrizuojame projekto apimtis, restruktūrizuojame jų įgyvendinimą, turime labai daug rinkos konsultacijų su rangovais ir ieškome sprendimų“, – situaciją komentuoja „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Susisiekimo ministras lankėsi Jonavos rajone, kur tiesiama „Rail Baltica“ nuo Kauno link Latvijos sienos, kad patikrintų, kaip projektas atrodo popieriuose ir realybėje. Visgi, 2026 m. planuotas pabaigti projektas – vėluos. Ministras tikisi, kad per ateinančius trejus metus bėgius pavyks nutiesti bent iki Panevėžio.
„2028-ieji metai yra tie, kada lenkai mums indikuoja, kad prieis prie sienos su savo bėgiais. Tai reiškia, kad tais pačiais metais mes irgi turime turėti bėgius, kad jie susijungtų ir galima būtų dėti traukinį ant bėgių ir keliauti“, – teigia M. Skuodis.
Ministras pripažįsta, kad projektas dar ir brangs, tačiau kiek – nesako. Prieš šešerius metus projektas Lietuvoje turėjo kainuoti 2,5 milijardo eurų.
Anot M. Skuodžio, natūralu, kad projekto kainos pokyčiams įtaką padarė vykstantis karas ir infliacija. Tačiau yra ir dar viena priežastis.
„Mums reikia pripažinti, kad mes turime tokį reiškinį kaip klimato kaita. Statant tokį objektą, mums reikia jį statyti visiškai kitaip, tam, kad didesnės liūtys, kurių galime tikėtis, neišplautų to paties pagrindo. Tai, vėlgi, kaina didėja“, – situaciją LNK žiniose aiškina jis.
Per visą projekto įgyvendinimo laiką, Lietuva jau nusitiesė daugiau nei 128 kilometrus „Rail Baltica“ vėžės. Europinis traukinys bėgiais jau rieda nuo Lenkijos iki Kauno. Tikimasi, kad rangos darbai šiemet turėtų prasidėti ties Jonavos rajonu, link Lenkijos.
„Kituose ruožuose, jeigu paimtumėm Kaunas–Vilnius arba Kaunas–Lenkija, ten šių metų pagrindinė užduotis yra pabaigti specialiuosius planus ir pradėti žemės paėmimo projektų rengimus“, – aiškina „Rail Baltica“ valdymo vadovas D. Palaima.
Jonavoje per Nerį turėtų iškilti ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Dėl jo projektavimo taip pat buvo kilę problemų.
„Lygiai tas pats projektavimo klausimas buvo iškilęs, bet šiai dienai jis yra jau išspręstas, dabar vyksta paruošiamieji darbai ir tilto ranga pilnu pajėgumu turėtų prasidėti šią vasarą“, – viltingai nuteikia D. Palaima.
Lyginant su Latvija ir Estija, teigiama, kad Lietuva šiame projekte yra padariusi didžiausią pažangą. Nė viena kita Baltijos šalis nėra nusitiesusi nė kilometro europinės vėžės.
„Artimiausioje ateityje Latvijos įgyvendinančioji institucija taip pat turės generalinį rangovą, kuris pradės darbus. Estijoje taip pat statybos darbai yra vykdomi: stato tiltus, viadukus, pavienius objektus. Sankasos statybos darbai prasidės šiek tiek vėliau“, – teigia „RB Rail“ valdybos narys Marius Narmontas.
Apie projekto vėlavimą kalba ne tik Lietuva. Apie tai yra pranešusi ir Latvija, ir Estija. Paaiškėjo, kad viso europinio projekto pabaiga nuo planuotos datos nusikelia dar 4 metams iki 2030 m. Kol kas skelbiama, kad projektas kainuos apie 6 milijardus eurų, tačiau jau tampa aišku, kad pinigų prireiks ir daugiau.
Visas reportažas: