„Įvertinus iš Susisiekimo ministerijos gautą geležinkelio elektrifikavimo projektų vidaus audito ataskaitą, taip pat patikslinimo metu gautus duomenis, š. m. gegužės 28 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nustatyta, kad audito išvadoje įvardinti galimi pažeidimai, vertinant baudžiamosios teisės požiūriu bei atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, nesiekia tokio pavojingumo lygmens, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu dėl galimų pažeidimų būtų kilusi didelė žala“, – „Delfi“ informavo STT komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
„Delfi“ primena, kad pasak J. Narkevičiaus, auditas nustatė, kad keli geležinkelių ruožai į vieną elektrifikacijos projektą buvo apjungti nepagrįstai, tai prailgino projektą ir išaugino jo kainą.
„Pirmas etapas (...) to elektrifikavimo projekto buvo įvykęs pažeidžiant tam tikrus ir teisės aktus, ir parenkant netinkamą, ekonomiškai nenaudingą būdą, kada trys ruožai apjungti į vieną. Vien tas apjungimas sukėlė, kad konkursas vyko dvejus metus ilgiau nei planuota, o kaina viršijo 100 mln. eurų nei buvo numatyta“, – BNS anksčiau kalbėjo ministras.
Elektrifikavimo projekto auditą Susisiekimo ministerija baigė gegužės pradžioje ir įslaptintą jo ataskaitą pateikė valstybės institucijoms. Jo metu tirtos ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo viešųjų pirkimų procedūros.
J. Narkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad didelės apimties konkursas nebuvo skaidomas dalimis, o viešųjų pirkimų procedūros vietoj 6 mėnesių užsitęsė iki 2 metų, todėl padidėjo rizika nesuspėti laiku įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamo projekto ir netekti apie 200 mln. eurų ES investicijų.
Vus dėlto gruodį ministras leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti 363 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusia Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“. Ji pasirašyta gruodžio 20-ąją.
Tuomet J. Narkevičius sakė, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, tačiau bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.
Antroje vietoje liko Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“, pasiūliusi 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigė projektą planuojantys užbaigti laiku – iki 2023 metų pabaigos. Tokiu atveju ES parama nebūtų prarasta.