STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovo Mindaugo Guščiaus teigimu, parlamentui priėmus pakeitimus, būtų apribotos galimybės nustatytu maršrutu vežti keleivius daugiau nei vienam vežėjui.
„Mūsų manymu, taip būtų sudaromos išskirtinės sąlygos vežti keleivius reguliariais reisais nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu šiuo metu tokį leidimą jau turintiems vežėjams nuo naujų galimų vežėjų. Toks reglamentavimas kelia klausimų, ar nėra kuriamos išskirtinės sąlygos jau dabar veikiantiems vežėjams ir ar taip būtų tinkamai užtikrinama visų vežėjų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo klausimas“, – LRT radijui teigė STT atstovas.
Tokios tvarkos įsigaliojimui nepritaria ir Susisiekimo ministerija. Pastaroji ir kreipėsi į STT dėl galimos konkurencijos apribojimo susisiekimo srityje.
Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, kad, priėmus naująją tvarką, kai kurių vežėjų paslaugų tektų atsisakyti.
„Jeigu būtų priimtas vienas iš siūlymų, kad maršrute galėtų veikti tik vienas vežėjas, tai turėtų labai daug reikšmės dėl konkurencijos ir jos ribojimo, kadangi ir šiandien kai kuriuose maršrutuose veikia daugiau nei vienas vežėjas. Tai kai kurių vežėjų paslaugų reikėtų atsisakyti. Kitas aspektas – veikimas maršrute būtų neribojamas laike. Jeigu vežėjas veiktų maršrute, jis galėtų veikti iš esmės neribotą laiką. Tuo metu naujus maršrutus sukurti yra kitos ribojančios sąlygos, būtent dėl jų dubliavimosi“, – pabrėžė jis.
„Turėtume tokią situaciją, kad dabar rinkoje veikiantys vežėjai galėtų turėti geresnes tarpines pozicijas nei ateityje tie, kurie norėtų vežti keleivius“, – pridūrė viceministras.
Reaguodamas į tokią kritiką, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis tvirtina, kad tik priėmus tokius sprendimus galima išlaikyti susisiekimą regionuose.
„Konkurencija negali būti visiškai neribota, nes čia yra socialinė paslauga. Jeigu konkurencija bus visiškai neribota, bet kiek vežėjų galės ateiti į bet kurį maršrutą. Bet visi jie ateis tik ten, kur bus galimybė uždirbti, tai yra į maršrutus tarp didžiųjų miestų, kur yra daug keleivių. Ten ir dabar yra geras susisiekimas, – LRT radijui teigė G. Nakutis.
„Problema yra būtent regionuose. Tai dabar, jeigu vežėjai turi rentabilius ir nelabai rentabilius maršrutus, bet bendras balansas yra teigiamas, jie tų maršrutų neatsisako. Bet sumažėjus pelnams, mažiau naudingų maršrutų atsisakoma, tai mažėja regionų susisiekimas“, – tvirtino jis.
Seimo ekonomikos komitetas nusprendė tobulinti Kelių transporto kodekso įstatymą, kuriomis sieks gerinti susisiekimą autobusais tarpmiestiniuose maršrutuose.
Pagal dabartinį Kelių transporto kodekso reguliavimą, sudarant naujus tarpmiestinius maršrutus jų trasa negali sutapti su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų.
Dėl to, kaip nurodo įstatymo iniciatoriai, Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo 2021 iki 2023 metų beveik per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta beveik trečdalis tarpmiestinių maršrutų – jų skaičius nukrito nuo 320 iki 230.
Įstatymo pakeitimai, kuriems parlamentas jau pritarė, numato, kad dalis naujų maršrutų galėtų sutapti daugiau nei 50 procentų su jau esamais. Tai, anot projekto iniciatorių, plėstų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir leistų keleiviams iš atokesnių vietovių keliauti patogiau.
Savo ruožtu tolimaisiais pervežimais užsiimančios įmonės vadovas Arūnas Indrašius teigė, kad priėmus šiuo įstatymo keitimus ir leidus, kad nauji maršrutai su jau esamais sutaptų daugiau nei per pusę kelio, būtų ardomas bendras pervežimų tinklas. Dėl to, pasak A. Indrašiaus, įmonėms tektų rinktis tarp tų maršrutų, kurie neleidžia jiems bankrutuoti.
LKVA vadovo G. Nakučio vertinimu, tarpmiestiniais maršrutais vežančių įmonių nuo 2021 metų sumažėjo nuo 48 iki 25.