Daugelis Vilniaus oro uoste kalbintų žmonių sako, jog nuskristi už dviženklę sumą jau nepavyksta, jie vardijo pusę tūkstančio eurų viršijančias sumas.
„Apie 600–700 eurų‟, – išlaidas bilietams komentuoja į Slovėniją skrendantis keleivis.
„Sumokėjau maždaug 800 eurų. Keliauju daug ir tikrai pastebiu, kad kainos kyla‟, – sakė kitas vyras.
„Už du asmenis susimokėjome 600 eurų‟, – dalijosi iš Vilniaus išvykstanti moteris.
Bet yra žmonių, kurie nepastebi kainų augimo.
„Nepastebėjau. Net nežiūriu, įsivaizduojate, nežiūriu‟, – kalbėjo reportažo pašnekovė.
Pasak LNK, tikėtis bilietų pigimo neverta. Lietuvos oro uostai teigia, kad skrydžių kainos šiemet bus didesnės negu pernai.
„Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, kainos gali būti ir šiek tiek ryškesnės – 10–15 proc. Kur konkurencija didesnė, pokytis gali būti ir mažesnis‟, – sako bendrovės komunikacijos vadovas Marius Zelenius.
Brangsta ir kelionių paketai, tai yra, skrydžio, viešbučio ir pervežimo paslaugos iš turizmo agentūrų.
„Lyginant su 2022 metais, keliautojo įsigyjamas kelionių krepšelis brangesnis bene 20 proc.‟, – sako Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.
Lietuvos oro uostų teigimu, kainas koreguoja visa Europa. Tačiau keliautojus stebina skrydžių kainų skirtumai skirtingose šalyse.
„Jeigu vasaros metu, tai esame radę perpus pigiau‟, – Vilniaus oro uoste sakė moteris.
Skrydžių ir kelionių kainoms įtaką pirmiausia daro paklausa. Keliautojai bando atsigriebti už sėdėjimą namuose per pandemiją, išlaidaudami daugiau nei buvo įpratę.
„Kelionės įsigyjamos iš anksčiau, iš anksto planuojamos atostogos, yra siekiama įsigyti šiek tiek aukštesnės klasės, prabangesnius viešbučius, taip pat galbūt išvykti pailsėti ilgesniam laikui‟, – teigia M. Plepytė-Rainienė.
Kyla išlaidos ir pačioms oro bendrovėms, o jas tenka kompensuoti klientams. Žiemą keliauja mažiau, tik trečdalis maršrutų Europoje pelningi, tad vasarą oro bendrovės bando atsigriebti už žiemos nuostolius. Veikia ir energetinė krizė, orlaivių ir įgulos stygius bei didesni darbo užmokesčiai.
„Oro bendrovėms pagrindinę kaštų dalį sudaro kuro kainos, lėktuvų nuomos mokestis, įgulos išlaikymas. Tai yra didieji kaštai, kuriuos patiria oro bendrovės‟, – sako Lietuvos oro uostų atstovas M. Zelenius.
Vežėjams dėl sankcijų tenka aplenkti Rusijos oro erdvę, koreguoti maršrutus, o tai irgi reiškia brangesnį keliavimą po pasaulį.
„Ypač tai palietė skrydžius į Aziją, kai daromas kelių valandų lankas per šiaurės ašigalį arba Kazachstaną, Mongoliją, Kiniją ir tai labai aktualu mūsų regionui‟, – komentavo „Skrendu.lt‟ atstovė Rasa Levickaitė.
Anot Lietuvos oro uostų, yra krypčių, kur lėktuvų bilietai nebrangs, nes oro bendrovės smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Dar šiemet gali atsirasti daugiau skrydžių ir į Londoną, Paryžių bei kai kuriuos Nyderlandų miestus.
„Pačios populiariausios kryptys, tai yra, Ispanija, Graikija, naujos atidarytos Italijos kryptys. Tai, tikėtina, ten kažkokio labai ryškaus kainų kitimo neturėtume matyti‟, – sakė M. Zelenius.
Pernai trijuose šalies oro uostuose keleivių skaičius viršijo 5 milijonus, prognozuojama, kad šiemet keliautojų gali būti 6 mln.
Čia galite pažiūrėti LNK video: