Prezidentė su susisiekimo ministru kalbėjo apie jūrininkus ištikusias bėdas, tai komentavo prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Prezidentės nuomone, Susisiekimo ministerija pasyviai stebi valdomos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ prastą situaciją, tačiau turi „nustoti žmones maitinti pažadais“ bei priimti reikalingus sprendimus dėl įmonės „kad ir kokie skausmingi jie bebūtų“. Susisiekimo ministerija yra pagrindinė bendrovės akcininkė.
„Kai kurie laivai areštuoti dar gegužę, prezidentės teigimu, du mėnesius tylėti ir slėpti situaciją yra nepateisinamas aplaidumas: situacija užsitęsė ir prieita riba – ministerija turi nustoti maitinti žmones tuščiais pažadais“, - prezidentės nuomonę perdavė D. Ulbinaitė.
Prezidentės nuomone, pirmiausia turi būti pasirūpinta svetimuose uostuose įstrigusiais žmonėmis, kartu reikia priimti sprendimus ir dėl įmonės ateities.
„Vadybos kokybė, pasak prezidentės, valstybinėse įmonėse turi keistis nedelsiant. Susisiekimo ministerijai yra pavaldžios 12 strateginiu ir ekonominiu požiūriu svarbios valstybinės įmonės ir akcinės bendrovės, daugelio jų pajamos mažėja, žymiai mažėja ir dividendų mokėjimas į valstybės biudžetą, - kalbėjo D. Ulbinaitė. - Valstybinių įmonių valdybas ir stebėtojų tarybas turi sudaryti atsakingai atrinkti ir gebantys valdyti įmonę, o ne atsitiktiniai suinteresuoti ar partiniai asmenys."
DELFI skelbė, kad Italijoje sulaikyto sunkioje finansinėje padėtyje esančios bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivo „Romuva“ įgulai pareiškus norą grįžti namo, Lietuvos jūrininkų sąjunga siūlo to nedaryti. Pasak jos vadovo Petro Bekėžos, jei jūrininkai paliks laivą, labai sumažės jų galimybės išsireikalauti nesumokėtus atlyginimus.
„Situacija yra pakankamai sudėtinga. Po to, kai Susisiekimo ministerija susitarė su kreditoriais, kurie paskyrė 650 tūkst. JAV dol. repatriacijai kurui, vandeniui, draudimui. Šie pinigai dar nėra iki galo išnaudoti ir kiekvienu konkrečiu atveju su kiekvieno laivo įgula renkama informacija, kiek ko reikia ir atitinkamai resursai yra papildomi“, - paklaustas apie dabartinę jūrininkų situaciją kalbėjo R. Sinkevičius.
Ministras dėstė, kad šiandien sueina terminas, kai turi būti kreipiamasi į teismą dėl „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bankroto, o tuomet bus aiškiau, kas laukia konkrečių laivų, kurių iš viso yra 5-i, ir kurie yra sulaikyti dėl skolų kartu su jūrininkais arba negali išplauti dėl resursų stygiaus.
Ar bendrovės turto užteks padengti įsiskolinimams, R. Sinkevičius pasakyti negalėjo, nes laivus kaip ir kitą turtą planuojama parduoti. Pasak jo, skaičiuojama, kad laivų skolos sudaro apie 5 mln. eurų.
Ministras suabejojo, kad dėl papildomos tokios pinigų sumos pavyktų sutarti su pagrindiniu kreditoriumi SEB banku, nebent kreditorius iš to matytų naudos.
Jo nuomone, ten, kur yra paimti jūrininkų asmens dokumentai, tai yra padaryta neteisėtai ir dėl to dirbama su atitinkamomis ambasadomis ar konsulatais.
Pasak jo, kiek laiko užtruks pargabenti Lietuvos jūrininkus iš areštuotų laivų, sudėtinga pasakyti, bet yra siekiama, kad bent dalis jūrininkų galėtų grįžti į Lietuvą. Jis dėstė, kad laivai be įgulos taip pat negali būti palikti, nes nebus kas juos apsaugotų nuo gaisro ar audros.
Prastos žinios dėl „Lietuvos geležinkelių"
Prezidentė rėžė kritikos ir valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams", kurie yra kontroliuojami Susisiekimo ministerijos, kai šios įmonės veikla arba neveikimas gali pakenkti bendriems Lietuvos ir Europos Sąjungos projektams.
D. Ulbinaitė dėstė, kad prezidentė atkreipė dėmesį į dabar baigiamą vykdyti Europos Komisijos antimonopolistinį Lietuvos geležinkelių tyrimą, kuris pradėtas dėl 2008 m. išardyto Rengės geležinkelio ruožo.
Jei būtų nuspręsta, kad tai padaryta pažeidžiant Europos Sąjungos antimonopolistines taisykles ir jį išardžius buvo apsunkintas konkurencingumas įmonėms Lietuvos ir Latvijos rinkose, Lietuvos geležinkeliams grėstų dešimtys milijonų eurų litų bauda: ji gali sudaryti iki 10 proc. įmonės pajamų.
„Tyrimas vyksta nuo 2013 m., o Lietuvos geležinkeliai net neieško sprendimo ar susitarimo su Europos Komisija, kad milžiniškos baudos būtų išvengta. „Lietuvos geležinkeliai" yra atsakingi ir už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą: dėl atsainaus bendrovės požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo per pirmąjį paraiškų teikimą negavo apie pusės prašytų pinigų, t. y. 172 mln. eurų, t. y. beveik 0,5 mlrd. Lt“, - dėstė D. Ulbinaitė.
Lietuva dar turi galimybę gauti paramos iš šio fondo infrastruktūros modernizavimui per antrą paraiškų teikimą rudenį, jei bus pateiktos tinkamos paraiškos iš „Lietuvos geležinkelių".
Prezidentės nuomone, Susisiekimo ministerija turi kontroliuoti valstybės valdomas įmones.