Kaip teigė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektą įgyvendinančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail” stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys, susitarta dėl esminių konkurso principų.'
„Sutarta, kad pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: bendros įmonės organizuojami pirkimai, konsoliduoti bendros įmonės pirkimai ir Baltijos šalių atskirai organizuojami pirkimai. Pastaruosius prižiūrės bendra įmonė”, - teigė D. Budrys.
Bendra įmonė vykdys pirkimus, susijusius su bendrais „Rail Baltica" standartais bei projektų studijomis, geležinkelių signalizacijos įrengimų, geležinkelių statybų pasienyje pirkimai bus vykdomi per konsoliduotus pirkimus, o atskirai valstybėms bus galima skelbti geležinkelių stočių, terminalų ir panašius konkursus.
„Lietuva per bendrą įmonę ketina skelbti konkursus dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena - Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas - Latvijos siena projektavimo. Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbs konkursus už 144 mln. eurų”, - tvirtino D. Budrys.
Sutarta ir dėl bendros įmonės filialų Lietuvoje ir Estijoje steigimo.
Pasak D. Budrio, toks filialas Lietuvoje leis užtikrinti, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) liktų šalyje. „Tuo ypač džiaugiamės, nes tai reiškia, kad apytikriai 40 mln. eurų papildysime Lietuvos biudžetą”.
Susitikimo metu sutarta ir dėl anksčiau daug diskusijų kėlusio bendros įmonės valdybos rinkimo klausimo - ją rinks konkursą laimėjusi personalo atrankos įmonė. Dar viena naujovė - organizaciniai bendros įmonės struktūriniai pokyčiai.
Kaip pasakojo D. Budrys, siekiant sklandaus projekto įgyvendinimo sutarta stiprinti „Rail Baltica” vaidmenį bendrame projekte, dėl to nutarta „RB Rail” darbuotojų skaičių padidinti nuo 6 iki 27.
„Rail Baltica" - nekomercinis projektas, kuriuo siekiama sujungti Baltijos valstybių ir ES geležinkelių infrastruktūrą. Projektas yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic" dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse.