Kokia tvarka bus stabdomi automobiliai
Pasirodžiusius pirmosioms žinioms apie automobilių dūmingumo kontrolės pasikeitimus, visuomenėje užvirė aštrios diskusijos ir pasipylė lavina klausimų. Į juos Žinių radijo eteryje atsakė pats Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė.
„Pradėsiu nuo šiokio tokio patikslinimo – tai nėra naujas dalykas, kad aplinkosaugininkai stabdo keliuose automobilius. Tą darome jau beveik 20 metų. Anksčiau taip pat buvo atliekami išmetamųjų dujų patikrinimai iš automobilių, tačiau tai buvo daroma kartu padedant policijos pareigūnams ir padedant Aplinkos apsaugos agentūros mobiliai laboratorijai“, – teigė jis.
Dabar policijos pareigūnų pagalbos, norint patikrinti automobilio taršą, aplinkos pareigūnams nebereikės.
„Tiesiog galėsime be policijos ir be laboratorijos patikrinti, patys turėsime įrangą ir stabdysime automobilius, ir tikrinsime jų taršą“, – teigė E. Skrebė.
Apskritai, pasak pašnekovo, šiuo metu reido akcijų planas dar nėra galutinai patvirtintas, tad kiek ir kokių transporto priemonių bus patikrinta – dar neišskirta.
„Pamačius kelyje transporto priemonę, nesvarbu, ar tai priklauso kažkokiai viešai įmonei ir kokia tai transporto priemonė – jeigu matysime, kad ji teršia – be abejo, turėsime tikrinti“, – teigė E. Skrebė.
Automobilių tikrinimo metodika
Kaip teigė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas, tokių automobilių patikrinimo technologinis procesas – labai panašus į tai, kaip automobilių tarša yra tikrinama techninės apžiūros metu.
„Į išmetamųjų dujų vamzdį įkišamas zondas ir gali būti paprašyta keletą kartų spustelėti akseleratorių, ir tiesiog apmokytas pareigūnas, žinantis, kaip dirbti su tuo prietaisu, tokiu būdu atliks teršalų normatyvų matavimus“, – teigė E. Skrebė.
Tiesa, daugeliui kyla klausimas – kaip bus patikrinami automobiliai šaltu varikliu? E. Skrebė paaiškino, kokia tvarka bus taikytina tokiais atvejais.
„Kaip ir kasmet vykdomuose reiduose, kada yra stabdomas automobilis šaltu varikliu – tokie matavimai nėra atliekami ir vairuotojui tiesiog leidžiama važiuoti toliau, nes, iš tikrųjų, prietaisai neparodo tikslių rodiklių, kai variklis yra šaltas“, – tvirtino jis.
Kaip bus patikrinami automobiliai, kurių skydelyje variklio temperatūra nėra rodoma, E. Skrebė teigė atsakyti negalintis. „Negalėčiau atsakyti. Praktikoje, kiek tikrinau, nesusidūriau su tokia situacija“, – teigė jis.
E. Skrebė taip pat paaiškino, kaip gyventojai turėtų atpažinti patikrą atliekančius pareigūnus.
„Bus automobilis, ženklintas specialiais ženklais, tai yra aplinkos apsaugos ženklas su užrašu „Lietuvos aplinkos apsauga“. Ženklas yra oranžinės spalvos, ant automobilių šonų ir gale yra oranžinės juostos. Ant stogo yra mėlynos spalvos švyturėliai, su užrašu „Aplinkos apsauga“.
Automobilio ekipažą sudarys mažiausiai 2 aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie dėvės nustatyto pavyzdžio uniformas. Stabdant tamsiu paros metu, prie uniformos bus dėvima speciali liemenė su atšvaitais“, – pasakojo jis.
Anot pašnekovo, visais atvejais pareigūnas privalo prisistatyti ir nurodyti sustabdymo priežastis, o pareikalavus pateiks ir pareigūno galias patvirtinantį pažymėjimą.
„Tikrai, manau, nėra sunku internete rasti, kaip atrodo tie ženklai vizualiai. Juos apibūdinti per radiją būtų sudėtinga“, – teigė E. Skrebė.
Kodėl reikalinga daiktų patikra?
Automobilių dūmingumo patikros metu pareigūnai galės tikrinti ne tik automobilio taršą, bet ir daiktus, kuriuos žmonės gabena automobilyje. Pasak E. Skrebės, tai taip pat nėra naujiena.
„Su daiktų apžiūra čia labiau yra susiję tokie dalykai kaip brakonieriavimas, neteisėtų žvejybos įrankių paieška. Praktikoje šie atvejai pasitaiko, todėl tvarka leidžia tikrinti tuos daiktus. Šiuo atveju, svarbu paminėti, kad, matuojant taršą, tokio poreikio nėra, tad neplanuojame, iš tikrųjų, apžiūrinėti automobilio daiktų tam, kad patikrinti išmetamąsias dujas. Na, nėra tiesiog būtinybės“, – aiškino jis.
Taigi, nors apraše tokia teisė pareigūnams yra paliekama, ja, pasak pašnekovo, tikrai nebus naudojamasi visada.
„Ji turi būti palikta. Įsivaizduokime, pafantazuokime situaciją, kai, sustabdžius automobilį ir pradėjus tikrinti taršą, pro bagažinės galinį stiklą pastebimas žvejybinis tinklas. Policijos, šiuo atveju, nebereikia, todėl, kad mes turime įgaliojimus ir asmuo, nepriklausomai nuo jo nuomonės ir požiūrio, privalo vykdyti teisės aktus, o mes turime teisę patikrinti, kaip ir policija“, – teigė E. Skrebė.
Patikros patikimumas – aukštas
E. Skrebė patvirtino, kad technologijų, kurios yra naudojamos automobilių taršos patikrinimo metu, patikimumas yra tikrai aukštas, tad pasitikėti jų nustatomais duomenimis tikrai reikėtų.
„Būna, kad žmonės sako, kad jiems ir alkotesteriai parodė kažką ne taip, bet visi gi suprantame, kad tai yra labai reti atvejai, kada tokie tikslūs ir tokie brangūs prietaisai klysta“, – teigė jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, jeigu patikros sulaukusiam vairuotojui iškiltų tam tikri klausimai – situacijos būtų nagrinėjamos.
„Visada galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento vidaus tyrimų skyrių, dėl kažkokių pareigūnų netinkamų veiksmų. Mes taip pat irgi visada filmuosime, turėsime objektyvią dvipusišką medžiagą ir tikrai bus ištirta, jeigu pareigūnas kažką blogai padarys“, – patvirtino jis.
Reforma paleista, bet aiškumo trūksta
Kaip pastebėjo saugaus eismo ekspertas Virgilijus Sadauskas, kas laukia gyventojų, kurių automobilis dūmingumo patikros metu bus įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimų normų, iki šiol nėra pilnai aišku.
„Šitas klausimas buvo keltas dar prieš vykdant tvarką“, – teigė jis.
Anot V. Sadausko, susidaro įspūdis, kad valstybė tvarką sudėliojo taip, kad būtų naudinga surinkti tam tikras baudas ir mokesčius.
„Sakykime, jeigu dūmingumas neatitinka – bus bauda ir naikinama techninė apžiūra. Lietuvoje pagrindinis dalykas valdžios asmenų yra organizuoti, kaip nubausti. Tai prasidėjo nuo kokių 2013 metų ir visos valdžios, kurios buvo po to – jų logika buvo tik bausti.
Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, būdavo įvedamos kažkokios kelių eismo taisyklės, tai būdavo skatinama, rodoma, aiškinama ir tik po 2-3 metų pradedama“, – teigė V. Sadauskas.
Jo manymu, pradžioje, žmonėms turėtų būti suteikiama nemokama galimybė patiems pasitikrinti savo automobilio taršą.
„Padarykite galimybę žmogui kartą per metus, kad ir už simbolinį mokestį pasitikrinti. Na, dabar pabandykite į Vilnių į techninę apžiūrą nuvažiuoti ir pasitikrinti – pamatysite, kiek stovėsite eilėje“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijuje.
