Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje bendrovės „Freshtravel“, veikusios „Plius Travel“ prekiniu ženklu, vadovas Gediminas Kerys kaltinamas dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, apgaulinko apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.

Jeigu teismas šimtus žmonių apgavusio dabar jau bankrutavusio kelionių organizatoriaus vadovą pripažintų kaltu, jam grėstų iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas 35 metų G. Kerys, šiuo metu vadovaujantis bendrovei „Lit Tourism“, teigia, kad jam prokurorų pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau jų kol kas, kol teisme nedavė parodymų, nekomentuoja.

Prieš bankrotą išsimokėjo solidžią sumą

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad „Freshtravel“ dar 2014 m. viduryje veikė nuostolingai, tačiau ir toliau sėkmingai pardavinėjo poilsines keliones. O jų kainos buvo gerokai mažesnės nei kitų operatorių – tyrėjai išsiaiškino, kad apie pusmetį kelionių paketai bvo parduodami už savikainą ar net pigiau.

Nustatyta, kad net ir tokiu atveju į kelionės paketo kainą nebuvo įskaičiuojamos bendrovės veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai, patalpų nuoma ir pan.

Paaiškėjo, kad prieš sustabdant veiklą „Freshtravel“ direktorius sau ir dar vienam asmeniui iš bendrovės sąskaitų išmokėjo ne tik atlyginimą, bet ir daugiau kaip 67 tūkst. eurų.

Anot tyrėjų, 2014 m. lapkričio viduryje kelionių organizatorius tapo nemokus, tačiau iki paskutinės sekundės pardavinėjo kelionių paketus – bendrovės finansinių dokumentų analizė parodė, kad tuo metu įmonė turėjo 142 kreditorius.

Anot FNTT, „Freshtravel“ neišsaugojo ir tyrimo metu nepateikė dalies apskaitos registrų už 2014 m., tačiau buvo rasti tūkstančiai pirminių dokumentų – sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių.

Įtariamuoju patrauktas bendrovės vadovas G. Kerys per apklausas aiškino, kad mažesnėmis kainomis buvo siekiama pritraukti klientus, o po to, situacijai pasitaisius, kelionių kainas planuota pakelti – esą pačioje veiklos pradžioje kitaip konkuruoti su kitais rinkos dalyviais buvo pernelyg sudėtinga.

Pasak tyrėjų, nuo „Freshtravel“ nukentėjo keli tūkstančiai klientų, tačiau baudžiamojoje nukentėjusiaisiais pripažinti 129 poilsiautojai.

Keliones į Egiptą, Turkiją, Ispaniją ir Portugaliją kelionių organizatorius pardavinėjo apsipirkimo portaluose beta.lt ir grupinis.lt, kuriuos valdo bendrovė „Cherry Media Lt“.

Prasidėjus tyrimui buvo areštuotos lėšos, kurių portalai nebuvo spėję pervesti kelionių organizatoriui. Tačiau poilsiautojai pinigų neatgavo, o draudimo kompanijos jiems tesumokėjo menkas išmokas – vos 4,96 proc. nuo sumokėtos kainos.

Iš poilsiautojų lūpų – priekaištai pardavėjams

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ketvirtadienį apklausė daugiau kaip 20 nukentėjusiųjų poilsiautojų. Jie pasakojo, kad kelionių paketus įsigydavo beta.lt arba grupinis.lt portaluose – parduodamų kelionių kainos buvo gerokai mažesnės nei kitose agentūrose. Sumokėję nurodytą kainą poilsiautojai elektroniniu paštu gaudavo kuponą, kurį reikėjo užregistruoti pas kelionių organizatorių. Ir tik tada, kai šis atsiųsdavo turizmo paslaugų sutartį, įsigaliodavo tarp pirkėjo ir pardavėjo pasirašyta sutartis.

Tačiau, kaip paaiškėjo, yra beveik 100 žmonių, kurie savo įsigytų kuponų nesuspėjo užregistruoti ir sudaryti sutarties, todėl „Freshtravel“ iškėlus bankroto bylą net nebuvo įrašyti į kreditorių sąrašus.

„O „Cherry Media Lt“ mums pinigų negrąžino, nors buvo skelbiama, kad už nepanaudotą kuponą pinigai gali būti sugrąžinti“, – skundėsi ne vienas teisme apklaustas nukentėjusysis.

Neįtikėtina, bet dėl neįvykusių kelionių poilsiautojai labiau kaltino ne kelionių organizatorius, o kelionių pardavėjus. Į pastarojo pusę kritikos strėles laidė ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas G. Kerys, žadėjęs ateityje dar aiškintis verslo santykius su buvusiais partneriais.

Tuo metu „Cherry Media Lt“ yra nurodžiusi, kad su „Freshtravel“ 2014 m. spalio 28 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo savo valdomose interneto svetainėse patalpinti informaciją apie kuponus, suteikiančius teisę gauti juose nurodytas paslaugas. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad grupinių portalų valdytojas neprisiima kupone nurodytų paslaugų teikėjo pareigų ir atsakomybės, tik iš pirkėjų priimdavo išankstinį apmokėjimą už kuponus ir pinigus pervesdavo „Freshtravel“.

Anot bendrovės, prieš įsigydami prekių ar paslaugų kuponus interneto svetainėse vartotojai turėjo patvirtinti, kad susipažino ir sutinka su paslaugų teikimo taisyklėmis ir konkretaus pasiūlymo sąlygomis.

Jos atstovai taip pat nurodė, kad dėl neįvykusių kelionių atsakomybę privalo prisiimti jų organizatorius, tuo metu „Cherry Media Lt“ užsiėmė tik reklamos paslaugomis ir buvo tik tarpininkas tarp kupono turėtojo ir kelionių organizatoriaus.

Portalų administracija buvo įšaldžiusi daugiau kaip 167 tūkst. Eur, kuriuos buvo gavusi už keleiviams parduotus kuponus.

Dalis poilsiautojų savo teises gynė administraciniame teisme – žalą prašė atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos. Jų prašymai buvo patenkinti – nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ garantuojama turisto teisė į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju.

Valstybinį kaltinimą palaikanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jorūnė Žeberskienė sakė, kad trečiadienį Ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama apsvarstyti, ar baudžiamojoje byloje neturėtų būti pareikštas ieškinys dėl žalos, kurią valstybė sumokėjo poilsiautojams, priteisimo iš G. Kerio. Sprendimo šiuo klausimu prokurorai dar nėra priėmę. Tuo metu ikiteisminio tyrimo metu „Freshtravel“ ir G. Kerio turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas beveik už 185 tūkst. Eur sumą.

Ne visi pasitikėjo, bet maža kaina per daug gundė

Į gerokai pigiau nei „Novaturas“ ar „Tez Tour“ kelionių paketus siūliusios bendrovės „Freshtravel“ spąstus pakliuvę poilsiautojai pasakojo, kad 2014 m. lapkritį pirko keliones gerai įvertintuose užsienio viešbučiuose, už visą kelionės paketą privalėjo sumokėti iš anksto.

„Tai buvo labai mūsų laukta kelionė – į Egiptą aštuoniese turėjome vykti kalėdiniu laikotarpiu, šios kelionės labai laukė mūsų sūnus, kuris patyrė labai didelį nusivylimą“, – teisme pasakojo viena nukentėjusiųjų moterų.

Gediminas Kerys
Apie tai, kad neįvyks kelionė, ji, kaip ir kiti žmonės, sužinojo tik iš spaudos, o buvo tokių, kurie apie kelionių organizatoriaus bankrotą išgirdo tik prieš pat kelionę atvykę į Vilniaus oro uostą. Dar keli šimtai poilsiautojų buvo įstrigę užsienyje – dar nespėję grįžti išgirdo, kad nėra kam jų pargabenti. O du Hurgados viešbučiai neatidavė poilsiautojams jų daiktų, nes esą nebuvo sumokėta už jų poilsį – lietuviai net tapo savotiškais įkaitais.

Kai kurie poilsiautojai neslėpė, kad juos nustebino palyginus nedidelė kelionių paketų kaina, tačiau vis tiek ryžosi juos įsigyti – kitų žmonių internete talpinami atsiliepimai buvo teigiami, nebuvo jokių nusiskundimų.

„O mes nupirkome du kuponus į Fuerteventurą – norėjome tėvams padaryti siurprizą, bet likome ir be siurprizo, ir be pinigų“, – sakė kitas nukentėjusysis.

Dėl neįvykusios išvykos apmaudė teisme neslėpė ir viena moteris, kuri kelionę nusipirko likus vos kelioms valandoms iki „Freshtravel“ paskelbimo esant nemokia. Moteris sakė, kad vos tik išgirdusi šią žinią kreipėsi į kuponus pardavusią bendrovę, tačiau jos darbuotojai atsisakė grąžinti pinigus.

„O ir į kreditorių sąrašus nepatekome, nes nespėjome su „Freshtravel“ sudaryti turizmo paslaugų sutarties“, – sakė ji.

„Su šiuo kelionių organizatoriumi prieš metus buvau Turkijoje, viskas praėjo be jokių nesklandumų, todėl ketinau skristi ir į Egiptą“, – pasakojo kita moteris. Už kuponus sumokėjusi daugiau kaip tūkstantį eurų moteris laukė turizmo sutarties, tačiau „Freshtravel“ ją delsė atsiųsti – teisinosi, kad yra labai daug užsakymų ir darbuotojai nespėja paruošti dokumentų.

„O netrukus internete vėl pasirodė skelbimai su kvietimu vykti į užsienio šalis ir apsigyventi prabangiausiuose viešbučiuose – prisipažinsiu, tada man kilo įtarimas, kad kažkas ne taip, o po kelių dienų išgirdau apie bankrotą“, – sakė ji.

Nuo kelionių organizatoriaus nukentėjo ir kai kurie pavieniai poilsiautojai – viena mergina prisipažino susigundžiusi nusipirkti tik skrydžio bilietus į Madeiros sąlą. Už juos sumokėjo 289 Eur. Tokia maža kaina merginą nustebino, nes į Portugalijai priklausančią salą iš Vilniaus buvo vykdomas tiesioginis reisas.

„Nepirkau viešbučio, nes norėjau sumažinti riziką, – sakė nukentėjusioji. – Mano skrydis turėjo įvykti paryčiais, kai vakare, likus šešioms valandoms iki kelionės, iš artimųjų sužinojau, kad kelionių organizatorius bankrutavo.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (85)