Dėl perkėlimo spręs oro bendrovės
Susisiekimo ministerija penktadienį pranešė, kad liepos 11–12 dienomis, Lietuvoje vykstant NATO viršūnių susitikimui, atsižvelgiant į NATO saugumo reikalavimus, 30 km spinduliu nuo „Litexpo“ parodų rūmų esančioje oro erdvėje bus draudžiami visi skrydžiai.
Skrydžiai Vilniuje bus ribojami šiek tiek daugiau nei parą – nuo liepos 11 d. 12 val. iki liepos 12 d. 14 val.
Buvo aiškinama, kad Lietuvos oro uostų duomenimis, dėl šio 26 valandų apribojimo iš Vilniaus bus atšaukta daugiau kaip 100 skrydžių. Taip pat didesnio nei įprastai orlaivių eismo bei Vilniaus ir Kauno oro uostų apkrovimo galimi oro eismo sutrikimai ir vėlavimai.
Visgi ar tikrai tuo laiku visi turėję vykti skrydžiai iš Vilniaus bus atšaukti, T. Vasiliauskas pasakyti negalėjo.
„Keleiviai turėtų dėl suplanuotų skrydžių korekcijų tomis dienomis bendrauti tiesiogiai su oro bendrovėmis arba kelionių organizatoriais, iš kurių buvo pirkti bilietai.
Oro bendrovės savo keleivius informuos tiesiogiai apie galimas alternatyvas“, – teigė jis.
Taip pat, kaip aiškino, neaišku ir dėl skrydžių perkėlimo į Kauno oro uostą ir galimai ten didesnių srautų.
„Sumaišties nebus, šiuo metu intensyviai planuojami visi procesai, planuojami papildomi personalo ir infrastruktūriniai ištekliai, kurių gali prireikti.
Sprendimai dėl reguliarių ir užsakomųjų skrydžių perkėlimo į kitas, artimiausias datas arba kitų alternatyvų pasiūlymo keleiviams priklauso tiesiogiai nuo oro bendrovių ar poilsinių kelionių organizatorių, todėl apie keleivių srauto pokyčius, persiskirstymą tarp oro uostų šiuo metu dar anksti kalbėti.
Svarbu suprasti, kad visų už NATO viršūnių susitikimą atsakingų institucijų bendras siekis – užtikrinti, kad visos delegacijos be trikdžių atvyktų į renginį ir jam pasibaigus išvyktų. Preliminariai planuojama sulaukti apie 50 delegacijų iš užsienio šalių, tokiam delegacijų skaičiui oro uostai yra pasiruošę“, – teigė jis.
Liks be kompensacijų
Lietuvos transporto saugos administracijos civilinės aviacijos skyriaus vadovė Virginija Žegunytė aiškino, kad keleiviai, kurie susiplanavo skrydžius ir jie buvo atšaukti, kompensacijas gauna ne visada.
„Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 str. 3 d. skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei skrydis atšauktas dėl ypatingų (ne nuo vežėjo priklausančių) aplinkybių. Dėl tos pačios priežasties kompensacija nepriklauso ir už daugiau nei 3 valandas vėlavimą atskristi į galutinį paskirties punktą.
Planuojamas Vilniaus oro uosto uždarymas skrydžiams yra laikomas ypatinga aplinkybe Reglamento (EB) Nr. 261/2004 taikymo prasme. Visgi pats reglamentas neatleidžia oro vežėjo nuo pareigos suteikti keleiviams, kurių skrydžiai atšaukti, Reglamente numatytą pagalbą: nukreipti juos kitu maršrutu panašiomis kelionės sąlygomis kaip galima greičiau, arba kitu keleiviui tinkamu laiku, jei yra vietų“, – teigė ji.
Visgi, kaip patikino, jei skrydis iš tiesų bus atšauktas, keleiviai turi teisę atgauti visą aviabilieto kainą.
„Taip, keleiviui pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 str. 1(a) dalį suteikiama teisė pasirinkti: būti nukreiptam į galutinį paskirties punktą panašiomis kelionės sąlygomis kaip galima greičiau arba kitu keleiviui tinkamu laiku, jei yra vietų arba per 7 dienas (nuo rašytinio prašymo oro vežėjui pateikimo) atgauti visą už skrydžio bilietą sumokėtą kainą, o jei bilietu dalis jau panaudota – už nepanaudotą bilieto dalį sumokėtą kainą“, – teigė atstovė.