Viename svarbiausių Europos Sąjungos (ES) metinių transporto renginių dalyvavo ir EK paskirta projekto „Rail Baltica“ koordinatorė Katerina Trautmann, kuri geležinkelio projektą taip pat įvardino, kaip vieną svarbiausių, bet jokių garantijų kol kas nesuteikė.
Atsakymas dėl 190 mln. eurų, reikalingų antrojo „Rail Baltica“ etapo žemės paėmimo, techninio projektavimo ir kitiems darbams, D. Jurevičiaus teigimu, paaiškės liepos 10 dieną.
„Tikimės, kad finansavimo 2014–2020 metams intensyvumas sieks 85 proc. Per tą laiką planuojame susitvarkyti su visais projektavimo darbais ir studijomis, o tada jau pradėti rangos darbus“, – sakė jis.
Rangovai jau domisi
D. Jurevičius sakė, kad kol kas naujų užklausų iš užsienio investuotojų apie naudojimąsi „Rail Baltica“ negirdėjo, bet ateities darbais jau domisi rangovai.
„Labiau domimasi ateities statybomis, bet jos prasidės tik 2020 metais, nes kol kas vyksta tik projektavimas“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau jau rugsėjį turėtų būti išbandytas 132 km ilgio europinės vėžės ruožas nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Traukiniai normalia tvarka pirmuoju „Rail Baltica“ ruožu turėtų pradėti kursuoti iki šių metų pabaigos.
Šviečia gyventojus
D. Jurevičius taip pat pasakojo, kad jau įsibėgėjo vasario pabaigoje prasidėjęs „Rail Baltica“ viešinimas, kuriam paskirta beveik 200 tūkst. eurų.
„Įvyko suplanuotas renginių ciklas tuose dvylikoje miestų bei miestelių, per kuriuos „Rail Baltica“ yra arba bus tiesiama. Surengėme reprezentacinius renginius, kuriuose pasakojome, kas yra „Rail Baltica“, kodėl ją tiesiame būtent šioje, o ne kitoje vietoje, – pasakojo pašnekovas. – Turėjome ir informacinį palaikymą vietos spaudoje ir radijuje. Per televiziją leidžiami trumpi informaciniai klipai.“
Spalį, po bandomojo reiso iki Kauno, planuojama ataskaitinė „Rail Baltica“ konferencija, kurioje bus pristatyta ligi tol padarytų darbų apžvalga.
Europinis 1.435 mm vėžės pločio geležinkelis bus pritaikytas 120 km/h greičiu važiuojantiems keleiviniams bei 80 km/h greičiu judantiems prekiniams traukiniams. Šiuo metu visi traukiniai Lietuvoje važiuoja iki 70 km/h greičiu.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kelionė nuo Vilniaus iki Talino truktų apie 5 val. Tačiau „Rail Baltica 2“ vėžė sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą.
Skaičiuojama, kad viso „Rail Baltica 2” projekto įgyvendinimas Lietuvos teritorijoje kainuos apie 2–2,3 mlrd. eurų.