Šventosios jūrų uosto paslaugomis ir žeme besinaudosiančios įmonės turėtų sudaryti sutartis su šia įmone, o ne su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, kaip dabar.
Verslas uosto teritorijoje galėtų vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį.
Tokias trijų – Žemės, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas Seime registravo konservatorius Mindaugas Skritulskas.
Pasak jo, siūlomas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei plėtrai.
Šventosios jūrų uosto žemė yra valstybinė, todėl uosto žemės nuomos sutarties formą ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką tvirtintų Vyriausybė. Siekiant užtikrinti, kad Šventosios jūrų uosto žemės nuomos procedūros būtų viešos ir skaidrios, konkursų organizavimo tvarką irgi nustatytų Vyriausybė.
Šį pavasarį pradėti Šventosios jūrų uosto atstatymo darbai, kuriuos atliks bendrovė „Plungės lagūna“.
Rangovai įsipareigojo per pusantrų metų – iki kitų metų rugsėjo – sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį lengviau nuleisti į vandenį valtis, bei kitą infrastruktūrą, taip pat pastatyti pastatą valtims ir žvejybos įrangai laikyti, sutvarkyt į uostą vedančią gatvę.
2018 metais Šventosios uostą Seimo sprendimu perdavus Palangos savivaldybei, skelbta, kad jo atstatymas gali prasidėti jau 2019 metais, pirmajame etape įrengiant infrastruktūrą žvejams, o ilgainiui – ir jachtų uostą bei molus. Uosto atstatymui Vyriausybė tuomet žadėjo skirti lėšų.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.
Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie šešis kilometrus.