Pirmasis uosto atstatymo etapas bus skirtas infrastruktūrai žvejams įrengti. Ilgainiui uoste planuojama vystyti ir jachtų turizmą.
„Manome, kad kitais metais pirmo etapo darbai turėtų prasidėti. Tam bus skirtos europinės lėšos, taip pat sutarta, kad prisidės Palangos savivaldybė, taip pat numatomas prisidėjimas priekrantės žvejų asociacijų“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė kancleris.
Pasak jo, pirmo uosto atstatymo etapo kaina turėtų siekti apie 3 mln. eurų – į jį įeitų privažiavimo gatvių ir pirmųjų krantinių tvarkymas.
A. Stončaitis teigė, kad nepaisant uosto perdavimo „jis negali būti paliktas tik Palangai“, todėl turės investuoti ir valstybė.
Ministrų kabinetas neveikiantį, tačiau atstatyti planuojamą Šventosios uostą Palangos valdžiai iš Klaipėdos uosto nusprendė perduoti kovo pabaigoje. Seimas tam pritarė balandį.
Uostas toliau lieka valstybės nuosavybe, tačiau Palangos miesto savivaldybė galės įgyvendinti planus dėl jo atstatymo.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus žurnalistams tvirtino, kad savivaldybė ieškos galimybių uosto atstatymui gauti ir Europos Sąjungos paramos.
Jis teigė, jog ilgainiui uosto atstatymas taps neatsiejamas nuo būtinybės pastatyti molą – jis padėtų ir stabdyti į Latviją plintantį smėlį.
„Vadinasi, tas molas ne tik uostui tarnautų, bet ir sustabdytų smėlio sąnašas į Latviją. Tai yra aplinkosauginis projektas“, – kalbėjo meras.
Š. Vaitkus džiaugėsi, kad valstybė pagaliau ėmė į uosto atstatymą žiūrėti rimtai.
„Šventosios uostas turėjo būti atstatytas jau vakar. Mes per ilgai kalbame apie šitą uostą, visos iki šiol buvusios Vyriausybės visada deklaravo, kad šis uostas yra prioritetinis“, – tvirtino Palangos meras.
„Mes, savivaldybė, esame kaip įrankis, kad šitas dalykas judėtų į priekį, o ne būtų įstrigęs stalčiuose“, – pridūrė jis.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.
Skaičiuota, kad uosto atstatymas galėtų kainuoti apie 70 mln. eurų, tačiau buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pernai birželį teigė, kad darbų kaina galėtų sumažėti iki 35-40 mln. eurų.
Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie šešis kilometrus.