Kyviškių–Valčiūnių ruože antrąjį geležinkelio kelią stačiusios bendrovės „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „Mitnija“, Lenkijos „Trakcja“ ir Latvijos „Belam-Riga“ prašo priteisti iš „LTG Infros“ 2,816 mln. eurų (be PVM) už atliktus papildomus darbus ir 16,7 tūkst. eurų palūkanų, tuo metu „LTG Infra“ priešieškiniu prašo priteisti iš aplinkkelio statytojų 14,99 mln. eurų delspinigių už pavėluotai atliktus darbus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 30 dieną grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018-ųjų rugsėjį atmetė statybos bendrovių ieškinį ir iš jų „LTG Infrai“ priteisė 1,042 mln. eurų. Tuo metu Apeliacinis teismas 2020 metų kovą šią nutartį panaikino ir iš dalies pripažino statytojų teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau toliau bylą sustabdė, suteikdamas teisę dalinį sprendimą apskųsti LAT.
Visų šalių skundus išnagrinėjęs LAT nusprendė, kad Apeliacinis teismo išvados buvo teisiškai nepagrįstos, aiškinant susitarimą dėl papildomų darbų, be to, jis netinkamai aiškino ir Vilniaus apygardos teismo argumentus, juos pripažindamas prejudiciniais faktais.
„Dėl to skundžiamas procesinis sprendimas naikintinas. Dėl pirmiau nurodytų netinkamų teisės aiškinimo ir taikymo veiksmų buvo priimtos teisiškai nepagrįstos išvados, o tai lėmė ir atitinkamų šalių ginčo dalių neišnagrinėjimą ar netinkamą nagrinėjimą“, – rašoma LAT nutartyje.
Joje taip pat pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas dėl ginčo aspektų plačiau nepasisakė bei neatskleidė bylos esmės, todėl byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo.
Aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statybos darbai baigti 2015 metų rudenį. Rangovai tuomet nutiesė ar rekonstravo 24,5 kilometro kelio, už darbus jiems buvo sumokėta 59,818 mln. eurų.