Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė įmonių skundą ir paliko galioti gegužės pabaigoje Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą - teismas tuomet atmetė „Kauno tiltų“ ir GTC prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
„Pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonės nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus priemonių galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės, tačiau iš esmės pagrįstai netenkino jų prašymo dėl neigiamų pasekmių viešiesiems interesams. Taikyti sutarties vykdymo sustabdymą nėra pagrindo“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Teisme bendrovės siekia panaikinti „Lietuvos geležinkelių“ sprendimus dėl konkurso dalyvių eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo.
„Lietuvos geležinkeliai“ birželį pasirašė 54,762 mln. eurų vertės sutartį su bendrovių „Hidrostatyba“, „Autokausta“ ir Vokietijos „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumu dėl „Rail Baltica“ atkarpos nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone esančio Kauno intermodalinio terminalo tiesimo.
Rangovai nuties 9 kilometrų ilgio 1435 mm pločio geležinkelio vėžę ir rekonstruos 1520 mm pločio kelią. Taip pat numatyta pastatyti du automobilių tunelius, viaduką, triukšmą slopinančias sienutes, tvoras, atlikti kitus darbus.
Konkurse, be „Kauno tiltų“ kartu su GTC, dar dalyvavo bendrovių „A.C.B. “ ir „BMGS“, „Eurovia CS“ ir „Eurovia Lietuvos“ bei „Panevėžio kelių“, Panevėžio statybos tresto ir „Šiaulių plento“ konsorciumai.
„Rail Baltica“ projektas integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Įgyvendinant projektą dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai – Suomija.
Bendra investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos Europos Sąjunga, o vien Lietuvoje – apie 2,474 mlrd. eurų. Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti naudoti 2026 metais.