Vilniaus apygardos teismas (VAT) vasario 23 dieną atmetė Ispanijos bendrovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pasak VAT atstovės Linos Nemeikaitės, teismo nuomone, sustabdžius konkursą neigiamos pasekmės viršytų galimą naudą bei pažeistų viešąjį interesą.
„Teismas atsižvelgė į tai, kad sustabdžius vykdomas itin didelės vertės viešojo pirkimo procedūras iškiltų rizika neįgyvendinti projekto „Rail Baltica“, kurio sudėtine dalimi yra perkami statybos rangos darbai“, – BNS sakė L. Nemeikatė.
VAT toliau nagrinės, ar „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), ramdamiesi vyriausysinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimu ir Vyriausybės nutarimu, sausio pabaigoje teisėtai atmetė ispanų pasiūlymą ir konkurso laimėtoja pripažino antroje vietoje esančią Italijos statybų milžinę „Rizzani de Eccher“.
Komisija pernai gruodį nutarė, kad pigiausiai – už 62,5 mln. eurų geležinkelio tiltą per Nerį norėjusi statyti bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ kelia grėsmę šalies saugumui, o Vyriausybė sausio pradžioje šią išvadą patvirtino.
Vasario pradžioje ispanai Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Vyriausybės ir jos komisijos sprendimus, eliminavusius įmonę iš konkurso.
Pasak LRT, du trečdalius Ispanijos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ akcijų 2020 metais įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo didelė Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“ – jai 2020-ųjų rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.
LNK neseniai pranešė, kad „Grupo Puentes“ nesutinka su teiginiu, jog ji yra kinų valdoma įmonė – esą koncernas didžiulis, jam vadovauja ispanai, o kinai akcijų turi tik vienoje iš grupės įmonių ir net ne toje, kuri statytų tiltą.
Bendrovė žada ginti savo reputaciją Lietuvos teismuose, be to, kreipėsi į Europos Komisiją. Į ginčą įsitraukė ir Ispanijos vyriausybė – ambasadorius Lietuvoje pareiškė, jog Lietuvos sprendimas eliminuoti bendrovę meta šešėlį visam ispanų statybos sektoriui, teigė LNK.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažino, kad teisminiai ginčai komplikuoja projekto situaciją, tačiau jis viliasi sėkmingai jį užbaigti.
„Taip, situacija yra sudėtinga. Teisminių procesų negalime reguliuoti, tačiau dėsime visas pastangas, kad visos lėšos projektui būtų panaudotos laiku ir tinkamai“, – BNS sakė ministras.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ dabar laukia vyriausybinės komisijos sprendimo, ar galima pasirašyti sutartį su antros vietos laimėtoja „Rizzani de Eccher“. Italų bendrovė siūlo geležinkelio tiltą per Nerį pastatyti daugiau milijonu brangiau nei ispanai – už 63,9 mln. eurų.
Pasak LNK, problemų atsirado ir dėl Italijos įmonės, nes esą ji dirba Rusijoje su dujų koncerno „Gazprom“ užsakymais. Bendrovė tai neigia ir aiškina niekada tiesiogiai nedirbusi Rusijos valstybei.
Konkurse dalyvavo ir įmonių „Fegda“ bei „Tilsta“ konsorciumas, lietuvių ir čekų „Eurovia“ ir „Kauno tiltai“.
„Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus anksčiau BNS yra teigęs, kad laiku nepasirašius ir nespėjus įgyvendinti tilto statybos sutarties gali būti prarasta beveik 70 mln. eurų projektui skirtų lėšų.
Naujas geležinkelio tiltas per Nerį turėtų iškilti šalia Jonavos ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės linija nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.