Teismas turės iš naujo vertinti „Gargždų geležinkelio“ skundą dėl negautų pajėgumų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), liepos pradžioje nutraukęs bylą dėl verslininko Igorio Udovickio valdomos bendrovės „Gargždų geležinkelis“ negautų pervežimų geležinkeliais pajėgumų 2017–2018 metais, turės bendrovės skundą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 16 dieną tenkino „Gargždų geležinkelio“ skundą – panaikino VAAT sprendimą ir grąžino bylą iš esmės nagrinėti pirmos instancijos teismui.

VAAT sprendimą nutraukti bylos nagrinėjimą motyvavo tuo, kad „Gargždų geležinkelio“ reikalavimo tenkinimas ar atmetimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes jau yra pasibaigęs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo prekiniams bei ūkiniams traukiniams 2017–2018 metais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis.

LVAT su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad pasibaigęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimas savaime nedaro administracinio proceso beprasmiu, nes teismas turi patikrinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu.

„Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjas negali ginčyti Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo dėl pajėgumų, susidarytų situacija, kai tokio sprendimo iš viso nebūtų įmanoma apskųsti, nes pasibaigus tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, teismas skundą atsisakytų priimti arba nagrinėjamą bylą nutrauktų nelikus ginčo dalyko“, – rašoma LVAT nutartyje.

„Gargždų geležinkelis“ šių metų vasario pabaigoje Europos Komisijai pateikė skundą dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų antrinei krovinių vežimo įmonei „LG Cargo“. „Gargždų geležinkelis“ pastaruosius trejus metus kasmet prašė suteikti pajėgumus vežti krovinius magistraliniais geležinkeliais nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos, tačiau šių pajėgumų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) nesuteikė dėl perpildytų geležinkelio linijų.

LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius BNS yra sakęs, kad pajėgumai buvo suteikti įmonėms, kurios planuoja vežti daugiau krovinių ir turinčios prioritetą vežant keleivius. Visus prašytus leidimus pernai gavo antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LG Cargo“ ir „LG keleiviams“.

Geležinkelio pajėgumų nesėkmingai prašė ir Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD). Jai pajėgumų LTSA nesuteikė motyvuodama, kad „LGC Cargo“ verslo planai turi tranzito požymių, o Lietuvos Geležinkelių transporto kodeksas numato išimtį tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.

„LGC Cargo“ taip pat yra apskundusi Lietuvą Europos Komisijai.