Registrų centro duomenimis, pernai „Air Lituanica” gavo 23,359 mln. Lt pajamų. Bendrovės grynasis nuostolis 2013 m. siekė 12,848 mln. Lt. Įmonės įstatinis kapitalas – 11,19 mln. Lt. „Air Lituanica“ atstovai ne kartą yra minėję, kad pelną bendrovė planuoja gauti nuo trečių savo veiklos metų. Bendrovė įregistruota 2012 m. gegužę.
Darbo užmokesčiui pernai skirta 2,450 mln. Lt. Praėjusių metų pabaigoje „Air Lituanica” bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Skelbiama, kad bendrovės vadovui 2013 m. priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, su priedais) – 487,307 tūkst. Lt (vidutiniškai 40,6 tūkst. Lt per mėnesį). Visos veiklos sąnaudos – 4,593 mln. Lt.
Primename, kad įmonėje „Air Lituanica“ šių metų liepos mėnesį įvyko permainos: bendrovės vadovą Eriką Zubrų pakeitė Gytis Gumuliauskas.
Ataskaitoje minima, kad gana skaudus smūgis oro vežėjui buvo 2013 m. lapkričio mėnesį nutraukta bendradarbiavimo sutartis su „Estonian Air“. Dėl sutarties nutraukimo „Air Lituanica“ kreipėsi į Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutą. Tikimasi nuosprendį gauti šiais metais.
69,26 proc. bendrovės akcijų priklauso UAB „Air Vilnius Group“, 30,74 proc. - privatiems investuotojamas UAB „Air Lituanica Club“.
Bendrovės situaciją vertina kaip kritišką
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, paklaustas, ar „Air Lituanica“ bendrovė sugebėtų pritraukti didesnį investuotoją, teigė, kad tarp investuotojų yra pajuokavimas apie tapimą milijonieriumi.
„Reikia būti milijardieriumi ir nusipirkti oro linijas, - pradėdamas komentuoti „Air Lituanica“ situaciją pajuokavo pašnekovas. - Šitas pavyzdys gal nėra toks, bet realiai žiūrint į balansą ir matant, kad yra neigiamas nuosavas kapitalas (-2,047 mln. Lt – red.), tai bendrovės būklė atrodo kritiška. Ir tie privatūs investuotojai, kurie iki šiol buvo pritraukti, turbūt tą darė ne siekdami uždirbti, o paprasčiausiai paskatinti, kad Lietuva skrydžių žemėlapyje nebūtų užkampis ir būtų daugiau tiesioginių krypčių“.
Vis dėlto, pasak V. Plunksnio, oro bendrovės sugeba pritraukti investuotojus, tačiau „Air Lituanica“ nėra tokia didelė ar turinti patirties, kad rezultatų prasme galėtų sužavėti investuotoją.
„Jei žiūrėtume tik į finansinius rezultatus, tai būtų labai sunku investuotoją pritraukti, nes kad šita įmonė pasiektų lūžio tašką, jai reikia nemažai paaugti, o be kapitalo tai nėra labai lengva“, - komentavo V. Plunksnis.
Dėl plėtros planuoja ir tolimesnius nuostolius
Bendrovės „Air Lituanica“ atstovė spaudai Sandra Meškauskaitė teigė, kad įmonės akcininkai nuolat dirba dėl investicijų pritraukimo, daug dėmesio skiria strateginio investuotojo paieškoms, veda derybas.
Pasak oro vežėjo atstovės, pernai metais kompanija planavo patirti 10-11 mln. Lt nuostolių.
„Remiantis verslo planu pirmuosius kelis metus nuostolis ir yra suplanuotas, nes aviacijos versle yra labai didelės pradinės investicijos. 2013 m. nuostolis susidarė dėl pradinių investicijų į naujo orlaivio tipo „Embraer E-Jet“ įvedimą į Lietuvos registrą, įgulų paruošimą, išlaidų pardavimo kanalo plėtojimui ir operacinės veiklos nuostolio, kuris taip pat buvo planuotas, ir, be abejo, sutarties nutraukimas su „Estonian Air“ turėjo didelės įtakos“, - komentavo S. Meškauskaitė.
2014 m. numatytas toks pat nuostolio dydis kaip ir praėjusiais metais, nes planuojama intensyvi plėtra.
„O 2015 m. turėtume pasiekti lūžio tašką ir skaičiuoti pirmąjį pelną“, - vylėsi pašnekovė.