Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas sakė, kad ši istorija – viena iš tūkstančių, kai darbdaviai Lietuvoje nesiskaito su iš trečiųjų šalių atvykusiais darbo migrantais.
Savo ruožtu įmonės „Avima“ vadovas Vladimiras Zinko nurodė, kad buvęs darbuotojas pats elgėsi negarbingai. „Jis nepridavė vežimo važtaraščių (CMR), šantažavo jais“, – sakė jis.
DELFI pradeda publikacijų ciklą, kuriame bus pasakojamos į Lietuvą atvykusių darbo migrantų istorijos.
Neturėjo kur miegoti
Šiuo metu į gimtąją Ukrainą grįžęs O. Kyselovas DELFI pasakojo, kad pirmą kartą dirbti į Europą atvyko maždaug prieš metus.
„Tada vairavau autobusą Lenkijos įmonei, o prie vilkiko perėjau, nes darbo grafikas palankesnis ir galima nors kiek pailsėti“, – sakė jis.
42 metų dviejų vaikų tėvas pasakojo, kad apie „Avimą“ sužinojo iš kito anksčiau ten dirbusio tautiečio.
„Anksčiau nevairavau vilkiko, o vairuotojo pažymėjimą gavau Ukrainoje. Ši įmonė tiko, nes mažai kas priima neturinčius patirties“, – sakė O. Kyselovas.
Vyras į Lietuvą atvyko 2019 metų spalio 2 dieną. Po 5 dienų kursų su kitu vairuotoju ukrainietis išvažiavo į pirmąjį reisą.
„Dirbau Belgijos uoste Gente su tvarkingu „Mercedes Benz Actros“, – apie pirmąjį darbo mėnesį pasakojo jis.
Problemos prasidėjo lapkritį, kai O. Kyselovui buvo paskirtas kitas maršrutas – Belgija–Prancūzija–Nyderlandai.
„Gavau kitą automobilį, kuriame neveikė autonominė krosnelė, todėl visą laiką šalau, negalėjau pasigaminti šilto maisto. Taip pat buvo praleista kasmetinė tachografo patikra, automobilis neturėjo „technikinio“, – pasakojo pašnekovas.
Negana to, darbdavys Lietuvoje O. Kyselovui pradėjo priekaištauti dėl vėlavimų.
„Kodėl nespėjau? Nes turėjau nuolat stoti pasipildyti degalų, laukti reikėdavo po kelias valandas, kol man įmes pinigų į kortelę“, – dėstė jis.
Ukrainiečio darbo sutartyje, kurią matė DELFI, nurodoma, kad jo atlyginimas popieriuje – 750 eurų (apie 507 eurus į rankas). Tačiau jis teigė, kad išties susitarė dėl kitokios mokėjimo tvarkos, t. y. 55 eurai per darbo dieną.
„Už pirmąjį mėnesį gavau 1,1 tūkst. eurų“, – nurodė jis. Tai yra 20 darbo dienų.
Tačiau už lapkritį, O. Kyselovo aiškinimu, jam gruodžio 4 dieną pervesti tik 100 eurų. Autobuso bilieto į Kijevą kaina – 50 eurų, o dar reikia už kažką valgyti.
O. Kyselovas kreipėsi į A. Cuzanauską.
Prekyba žmonėmis
„Žmogus man paskambino 21–22 val. vakare. Jis tuo metu buvo, man atrodo, Olandijoje“, – DELFI pasakojo A. Cuzanauskas.
O. Kyselovas jam pasakė, kad nebenori dirbti „Avimoje“, kad beveik neturi pinigų.
„Prisiminiau, kad olandų profesinė sąjunga mums yra sakiusi, jog jie turi tarnybą, kuri tokį elgesį traktuoja kaip prekybą žmonėmis. Viena yra darbo sąlygos, kita, kai darbuotojai laiku negrąžinami namo.
Jie atvažiuoja, apklausia (užima 2 ar 3 val.) ir įsitikina, kad tikrai viskas taip ir yra. Tada areštuojamas automobilis, darbuotojui sudaromos sąlygos grįžti namo. Pati organizacija tą įmonę paduoda į teismą.
Nes jie tai traktuoja kaip prekybą žmonėmis. Iš tikrųjų, manau, tai teisinga. Būna, darbuotojui per mobingą ar kitomis sąlygomis grasinama, kad turi dirbti toliau, be galimybės grįžti namo. Mokame tiek ir tiek – manau, tai prekyba žmonėmis“, – sakė A. Cuzanauskas.
Jis teigė, kad Nyderlanduose O. Kyselovas buvo apklaustas, bet paskui vis tiek važinėjo, kol galiausiai grįžo į Lietuvą.
„Susitikome Kaune vėlų šeštadienio vakarą. Jis nurodė, kad sekmadienį automobilis vėl išvyksta į Europą dirbti. Kadangi biuras dirba tik pirmadienį, jis neturi nei kur pernakvoti, nei kur pavalgyti, nieko. Kalbant apie pinigus, turėjo 70 eurų. 50 eurų – grįžti namo, 20 eurų – penkioms paroms pavalgyti. Galimybės išsinuomoti kokius nors svečių namus ar lovą nebuvo.
Jis sakė, kad žino, kaip yra. Pirmadienį ateis, pateiks dokumentus. Ne faktas, kad jį iškart priims. Jie atlyginimą gali skaičiuoti iki savaitės laiko, o jam – sėdėti ir laukti, tai – pinigai. Beje, tai ne vienas toks atvejis. Pavyzdžiui, žinau, kad kazachai ar tadžikai po tris savaites sėdi ir laukia. Sėdi Lietuvoje pusbadžiu. Visa tai vyksta čia ir dabar“, – DELFI pasakojo A. Cuzanauskas.
O. Kyselovas nurodė, kad dėl nakvynės jam padėjo viešosios įstaigos „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ vadovė Kristina Mišinienė.
„Į Ukrainą grįžau su 3 eurais“, – sakė O. Kyselovas.
Savo ruožtu A. Cuzanauskas teigė, kad tai jau trečias į jį kreipęsis įmonėje „Avima“ dirbęs žmogus.
„Jei jie nepaklūsta darbdaviui, atsiunčiamas kitas žmogus, ir tas darbuotojas tiesiog šaltai išmetamas lauk iš automobilio su visais daiktais. Tavo reikalas, kaip grįši namo. Vieną išmetė prie Prancūzijos–Belgijos pasienio, sakė: „Sėdėk čia, autobusų stotyje, bus tiesioginis į Kauną, už 20 eurų parvažiuosi.“ Kitą išmetė Vokietijoje, irgi nesudarę galimybės grįžti namo“, – sakė jis.
Patys – ukrainiečiai
Kaune įsikūrusios krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais užsiimančios įmonės savininkai – patys yra ukrainiečiai. Registrų centro duomenimis, „Avimos“ akcininkai yra Olga Andreeva ir Vladimiras Sivakas. Įmonei vadovauja V. Zinko.
2018 metų duomenimis, įmonė iš viso turėjo 570 446 eurus turto, o jos grynasis pelnas buvo 25 eurai.
„Sodros“ duomenimis, 2019 metų gruodžio 30 dieną „Avima“ turėjo 56 darbuotojus, kuriems lapkritį mokėtų atlyginimų vidurkis popieriuje siekė 706,56 euro (maždaug 483 eurai į rankas).
V. Zinko sakė pamenantis O. Kyselovą.
„Jis nepridavė vežimo važtaraščių (CMR), šantažavo jais, – pasakojo jis. – Sakiau, kad dėl jo reikia kreiptis į policiją, kad jis pavogė dokumentus.“
O. Kyselovo darbo sutartyje nurodoma: „Atsiskaitymas su darbuotoju už atliktą darbą vykdomas tik darbuotojui pristačius visus su darbu susijusius dokumentus (CMR, mašinos ir mašinos komplektacijos perdavimo aktus, degalų pylimo ataskaitą ir kt. su komandiruotės išlaidomis susijusius dokumentus)“.
V. Zinko DELFI dar teigė, kad O. Kyselovas reiso metu apgadino įmonės kliento automobilį. „Tada pasiuntė jį na**er ir panašiai“, – sakė jis.
Savo ruožtu O. Kyselovas teigė, kad reikalaus „Avimos“ su juo visiškai atsiskaityti ir ketino ateityje vėl važiuoti dirbti į Lenkiją ar Lietuvą.