Pasak jos, transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė per metus išaugo 8 proc., įmonių pajamos – 9 proc. Taip pat didėjo sektoriaus įmonių ir darbuotojų skaičius.
2019 metų sausio-rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, daugiau transporto paslaugų eksportuota į visas pagrindines Europos Sąjungos ir Rytų Europos eksporto rinkas – Vokietiją (27 proc. daugiau), Rusiją (6,7 proc.), Prancūziją (34 proc.), Daniją (16 proc.), Austriją (31 proc.). Itin sparčiai augo transporto paslaugų eksportas į Italiją (40 proc.).
2019 metais, palyginti su visais 2018 metais, krovinių vežimo sausumos transportu mastas augo 3 proc., iš jų kelių transportu pervežta 6,7 proc. daugiau (95,1 mln. tonų), geležinkeliais – 2,8 proc. mažiau (55,2 mln. tonų).
„Geležinkeliais vežamų krovinių apimtis lėmė sumažėjęs tranzitas Klaipėdos (minus 8,5 proc.) ir Kaliningrado srities kryptimis (minus 13,9 proc.). Rusijos krovinių per metus sumažėjo 27 proc., tuo tarpu Ukrainos krovinių pervežta 107 proc. daugiau. Praėjusiais metais pradėta reguliariai vežti konteinerius iš Klaipėdos į Kijevą, buvo gabenami kroviniai iš Kinijos“, – rašoma pranešime.
2019 metais krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale sumažėjo 0,8 proc. Klaipėdos uoste krauta 46,3 mln. tonų (0,7 proc. mažiau), Būtingės terminale – 9,54 mln. tonų (1,2 proc. mažiau) krovinių.
Pasak ministerijos, krovos augimą Klaipėdos uoste pristabdė pagrindinių krovinių – konteinerių, naftos produktų ir trąšų krovos mažėjimas. Uoste išaugo grūdų (103 proc.), suskystintųjų dujų ir ro-ro krovinių (4,6 proc.) krova, padidėjusi 2018 metais atidarius naują laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Treleborgo (Švedija).
„Apibendrinus 2019 metų rezultatus, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir toliau išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų pagal krovos apimtis, aplenkdamas Latvijos ir Estijos jūrų uostus“, – teigia ministerija.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose pernai, palyginti su 2018 metais, 2 proc. padaugėjo skrydžių, sulaukta 4 proc. daugiau keleivių. Iš viso aptarnauta daugiau kaip 6,5 mln. keleivių, iš jų vien Vilniaus oro uoste – daugiau kaip 5 mln. Sostinės oro uosto istorijoje tai didžiausias keleivių srautas, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus, teigia ministerija.
Didžiausią augimą pasiekė Kauno oro uostas, keleivių srautą padidinęs 15 proc. Populiariausios skrydžių šalys išlieka nepakitusios: 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Krovinių krova šalies oro uostuose pernai padidėjo 6,8 procento.