Statistikos departamento duomenimis, transporto ir saugojimo srityje materialiosios investicijos per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, susitraukė 31 proc. Sausumos transporto sektoriuje investicijos krito 36 proc. – net 4,2 karto sparčiau nei bendrasis investicijų lygis, sumenkęs 8,45 proc., pagal visas ekonomines veiklos rūšis.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, lyginant šiųmečius ketvirtinius duomenis, didžiausias investicijų krytis sektoriuje įvyko per antrąjį ketvirtį.
„Didžiąją investicijų dalį sudaro investicijos į pastatus ir transporto priemones. Vienas svarbiausių indikatorių, rodančių investicijų susitraukimą – reikšmingai kritęs registruojamų naujų vilkikų skaičius“, – sako P. Drižas.
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje naujų sunkiasvorių transporto priemonių įregistruota 58 proc. mažiau. Tai yra vienas didžiausių kritimų visoje Bendrijoje.
Pasak P. Drižo, reikšmingiausios įtakos investicijoms mažėti šiame sektoriuje turėjo Vyriausybės priimtas sprendimas nuo šių metų pradžios komandiruojamiems darbuotojams taikomą minimalios mėnesinės algos (MMA) koeficientą nuo 1,3 pakelti iki 1,65.
Jo teigimu, kadangi didėjo ne tik koeficientas, bet ir bazinė MMA visoje Lietuvoje, tarptautinis kelių transporto sektorius susidūrė net su 38,8 proc. išaugusiu minimaliu atlyginimu. Taip pat prisidėjo sumenkę verslo lūkesčiai dėl pandemijos pasekmių ekonomikai bei Lietuvos vežėjus diskriminuojančio Mobilumo paketo planų įgyvendinimas, pažymi ekspertas.
„Šios aplinkybės paskatino Lietuvos krovininio kelių transporto įmones persvarstyti tolesnės veiklos strategiją. Viena patraukliausių alternatyvų įmonėms, siekiančioms išlaikyti finansinį stabilumą, tapo įmonių plėtra ir verslo kūrimas kaimyninėse valstybėse, kuriose mokestinė aplinka yra palankesnė“, – sako P. Drižas.
Jo vertinimu, trumpuoju laikotarpiu tai gali sulėtinti Lietuvos transporto sektoriaus augimą, o artimiausi metai investicijoms taip pat bus mažiau palankūs, nei buvo iki 2020 metų.
Didžiausią įtaką tokiai padėčiai turės neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų tarptautinėje aplinkoje, įskaitant ir COVID-19 pandemijos poveikį, aiškina P. Drižas. Palaipsniui pradedamos taikyti Mobilumo paketo nuostatos ir nuo istorinių aukštumų atslūgęs apdirbamosios gamybos pajėgumų panaudojimas turės stabdančio poveikio tiek bendrajai ekonominei, tiek transporto ir logistikos sektoriaus vystymosi situacijai.
„Kol kas sunku prognozuoti, kokį poveikį smarkiai sulėtėjusi įmonių plėtra turės investicijoms į naująsias technologijas, IT sprendimus, duomenų apdorojimą, robotizuotų sistemų diegimą visoje vertės grandinėje. Transporto sektorius visame pasaulyje sparčiai juda skaitmenizavimo ir inovacijų keliu, todėl būtent nuo šių investicijų nemaža dalimi priklausys mūsų šalies transporto įmonių konkurencingumas tarptautinėje rinkoje ilguoju laikotarpiu“, – sako P. Drižas.