LRT.lt pašnekovai tikina, kad lietuviai į Lenkiją greičiausiai vyks apsipirkti ir aplankyti Balstogės, tuo metu lenkai bus viliojami atvykti į mūsų šalį pramogauti. Iniciatoriai džiaugiasi – Lietuva atveria naujus vartus į Vakarus, tačiau atkreipiamas dėmesys į nemažą kelionės trukmę – iš Kauno Balstogę bus galima pasiekti per penkias valandas.
Nuo 2015-ųjų pavasario trukusios derybos tarp AB „Lietuvos geležinkelių“ ir Lenkijos įmonės „Przewozy Regionalne“ pasiekė finišo tiesiąją – reguliarus susisiekimas bus pradėtas nuo birželio 17-osios. Maršrutu Kaunas-Balstogė kursuos 127 sėdimas vietas turintys lenkiški dviejų vagonų modernūs traukiniai SA133.
Traukiniai europine „Rail Baltica" vėže kursuos savaitgaliais. Iš Kauno ir Balstogės traukinių stočių traukiniai pajudės ryte bei vidurdienį, atitinkamai atgal į galines stotis atvyks vidurdienį ir vakare.
Kelionės bilietas iš Kauno į Balstogę kainuos 11 eurų. Visa kelionė truks apie 4 val. 40 min. Vieną vaiką iki 6 metų amžiaus keleivis galės vežti nemokamai, o kitiems vaikams nuo 6 iki 12 metų bus taikoma 50% nuolaida.
Suderintos gyvūnų, dviračių ir rankinio bagažo viršsvorio vežimo sąlygos. Nepriklausomai nuo nuvažiuoto atstumo keleiviai už šias paslaugas mokės nustatytą 2 eurų mokestį. Keleivis galės vežti vieną dviratį.
Paskutinį kartą keleiviai traukiniu iš Lenkijos į Lietuvą be persėdimo važiavo 1939 m.„Po tokio ilgo laikotarpio vėl atsinaujinęs tarpvalstybinis susisiekimas geležinkeliais yra svarbus strateginis žingsnis abiem šalims. Juolab kad mes pradedame eksploatuoti europinę „Rail Baltica“ vėžę", – teigė AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Negali atskleisti keleivių srauto
Andrius Petrušis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Aptarnavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad šis maršrutas – perspektyva ir galimybės plačiau žiūrėti į Vakarus. Vis tik portalui LRT.lt A. Petrušis negalėjo atskleisti numatomo keleivių srauto.
„Keleivių srautą, žinoma, planuojame, bet tai – komercinė paslaptis. Manome, kad jis turėtų būti neblogas. Iš pradžių bus sudėtingiau – traukiniai važiuos tik savaitgaliais, bet, bėgant laikui ir dirbant su Valstybiniu turizmo departamentu bei turizmo informacijos centrais šis projektas turėtų būti pasisekęs“, – tikina A. Petrušis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas pasakoja, kad birželio 17-ąją atvyks pirmasis traukinys iš Balstogės į Kauną, o kitą dieną – šeštadienį – šis traukinys 9 valandą ryto iš Kauno pajudės Balstogės link. „Traukiniai prasilenks Trakiškių sustojime – tuomet pasikeis mašinistai: lenkų mašinistai persės į tą traukinį, kuris riedės Balstogės link, o lietuviai – į tą traukinį, kuris kursuos į Kauną. Taip pat pasikeis ir aptarnaujantis personalas, konduktoriai“, – LRT.lt kalbėjo A. Petrušis.
LRT.lt pašnekovas pasakoja, kad per artimiausius metus turėtų atsirasti maršrutas ir iki Varšuvos, tačiau tam esą reikia atlikti nemažai darbų.
Kaip rašė portalas Vž.lt, bandomasis Lenkijos keleivių vežimo kompanijos „Przewozy Regionalne“ reisas į Kauno geležinkelio stotį „Rail Baltica“ vėže įvykdytas dar gegužės pradžioje. Tąkart prabilta ir apie greičio problemą.
Pritrūkus pinigų, Lietuvos teritorijoje šiame „Rail Baltica“ ruože dar neįrengta vadinamoji ERTMS (angl. European Rail Traffic Management System) signalizacijos sistema, kuri turėtų užtikrinti judėjimo saugumą ir leistų padidinti maksimalų saugų traukinių greitį šiame ruože iki 160 km/h. Dabar traukiniai tarp Kauno ir Lenkijos sienos gali judėti maksimaliu 100 km/h greičiu. O Lenkijos teritorijoje kai kuriuose ruožuose dėl seniau nutiestos vėžės minėtas traukinys yra priverstas važiuoti tik 30-40 km/h greičiu.
A. Petrušis mano, kad šis maršrutas turėtų būti patrauklus Lietuvos studentams ir tiems, kurie norėtų vykti į Lenkiją apsipirkti. „Manome, kad nemažai važiuos studentai ir norintys apsipirkti. Jiems šis maršrutas turėtų būti patrauklus. Kaina taip pat patraukli, palyginti su autobusais. Greičio atžvilgiu jų dar kol kas negalime perspjauti, bet greitu metu išspręsime ir šį klausimą“, – žadėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas.
Kvies aplankyti „Žalgirio areną“
Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro vadovas Mindaugas Žiedelis LRT.lt sako, kad Kauno TIC dalyvauja kasmetinėse parodose Lenkijoje, o dabar, atsižvelgiant į atsiradusį naują traukinio maršrutą, papildomos rinkodaros priemonės. Taip pat esą bendradarbiaujama su kai kuriais Europos miestais, vienas jų – būtent Balstogė. Kaip teigia M. Žiedelis, vyksta apsikeitimas įvairiais projektais.
„Su Lenkija dirbame pakankamai, ir jų laukiame. Tam esame numatę išleisti leidinius ir žemėlapius lenkų kalba. Reaguosime į šiuos reisus, kaip jie bus vykdomi. Kviesime atvykti į Kaune vykstančius renginius. Turime areną, tikimės, kad dėl jos jie taip pat atvažiuos. Jie pas mus atvyks pramogauti, o mes pas juos vyksime apsipirkti“, – kalbėjo M. Žiedelis.
Kauno turizmo strategas tikina, kad iki šiol nebuvo stipriai akcentuojamas šis traukinio maršrutas, mat jo pradžia gerokai užsitęsė – iš pradžių esą buvo kalbama, kad traukinys pradės kursuoti kovą, vėliau – balandį ar gegužę, o galimybė vežti keleivius įgyvendinta tik birželį.
„Mes kalbamės su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir neseniai pasirašėme su jais sutartį, kad atsirasime jų stotyse ir traukiniuose su dalomąja medžiaga. Traukiniuose bus žemėlapiai, Kauno gidai. Iš pradžių tai vyks mažesne apimtimi, žiūrėsime, kaip reaguojama. Stebime ir savo interneto svetainę, „Google Analytics“ duomenis. Vėliau skaičiuosime, kokį turime pasiekiamumą ir spręsime, kaip dar labiau galime privilioti lenkų turistus į Kauną bei kitus Lietuvos miestus“, – LRT.lt kalbėjo M. Žiedelis.
Ką pamatyti Balstogėje?
LRT RADIJO korespondentė Lenkijoje Nijolė Druto pasakoja, kad Balstogė – vienas sparčiausiai besivystančių Lenkijos miestų, puikiai sugebantis panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas ir gamtos resursus.
Tai – beveik 300 tūkst. gyventojų turintis miestas. „Jis gana jaunas, palyginti su kitais Lenkijos miestais: gyvenviete tapo XV a., o miesto teises gavo XVII a. Tarp Lenkijos vaivadijos centrų jaunesnis yra tik Katovicai. Balstogė – Palenkės vaivadijos sostinė, centrinis ir svarbiausias miestas. Jis yra specifinėje padėtyje – šalia Baltarusija, Lietuva ir Rusija“, – pasakoja N. Druto.
Balstogė yra jaunas miestas ir pagal gyventojų amžių – beveik trečdalis gyventojų yra iki 35 metų amžiaus. „Senstant kitiems miestams, Balstogė išsiskiria tuo, kad čia – labai daug studentų, nes yra kelios aukštosios mokyklos“, – tęsia LRT RADIJO žurnalistė.
Pasak jos, Balstogėje yra ką pamatyti ir ką veikti. Tai – gražiai tvarkomas ir besivystantis miestas, ir nors anksčiau Balstogė esą buvo laikoma Lenkijos rytų provincija, ji įgauna savitą veidą. „Garsi Balstogės opera ir filharmonija – ten vyksta koncertai, dažnai pasirodo ir Lietuvos orkestrai. Taip pat žymūs ir visų pastebimi Branickių rūmai. Yra įsisteigusi Balstogės medicinos akademija, kurioje veikia medicinos ir farmacijos muziejus“, – pasakoja N. Druto.
Jos teigimu, Lenkijoje yra nemažas susidomėjimas šiuo traukinio maršrutu, tačiau nemaža būsimų keleivių dalis esą ketina toliau vykti į Vilnių: „Lenkai mėgsta važinėti į Vilnių, tai būtent šiuo maršrutu turėtų naudotis. Čia pažymima, kad yra persėdimas per 10 minučių į Vilnių. Kol kas kiek sudėtingiau lietuviams važiuoti iš Kauno į Varšuvą, nes Balstogėje persėdimai nėra suderinti“.
Lenkų susidomėjimą Lietuva esą rodo ir Augustave organizuojamos ekskursijos autobusais į mūsų šalį – Druskininkus, Kauną, Vilnių. „Paklausa – didelė. Traukinio maršrutas prie to prisidės, be abejonės. Didesnė nauda, manau, bus Lenkijai. Palenkės regionas tikisi, kad tai padės pritraukti turistus iš Lietuvos“, – LRT.lt teigė kaimyninėje šalyje dirbanti žurnalistė.
Maršrutas Balstogė–Kaunas, pasak N. Druto, yra itin aktualus Lenkijos gyventojams. „Atsižvelgiant į tai, kad tarp Balstogės ir Suvalkų eina faktiškai viena bėgių linija, tie sustojimai yra naudingi vietos gyventojams, kaimuose gyvenantiems žmonėms. Visas šis šiaurės rytų kampas yra užmirštas. 2015-aisiais Lenkijos vyriausybės priimtame Lenkijos geležinkelių plėtros projekte geležinkelio bėgių tiesimas į tą pusę iš Varšuvos numatytas tarp atsarginių projektų“, – LRT.lt kalbėjo N. Druto.
„Kažkada esu važiavusi traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą, kai tuomet buvo traukinys. Trakiškėse reikėjo persėsti į lenkišką traukinį, o pakeliui stojo daugybėje stotelių. Kelionė buvo labai varginanti. Nežinau, ar tie sustojimai dabar neapsunkins kelionės, nes yra apie 300 km, o važiuos jis beveik 5 valandas. Autobusu ar automobiliu viskas būtų greičiau“, – teigė N. Druto.