„Uber“ Vilniuje jau vilioja vairuotojus

Iššūkį tradiciniam taksi verslui pasaulyje metusi „Uber“ kompanija rimtai nusiteikusi konkuruoti ir Vilniuje. Praėjusią savaitę su sostinės savivaldybe pasirašiusi pasitikėjimo memorandumą bendrovė „Uber“ jau pasakoja vairuotojams, kaip jie galėtų prisijungti prie tarptautinės kompanijos veiklos.

„Uber“ suteikiamomis galimybės susidomėję vairuotojai jau šią savaitę kviečiami susitikti su kompanijos atstovais ir išgirsti, ką gali pasiūlyti kontroversiškai vertinama bendrovė, suteikianti galimybę eiliniam vairuotojui teikti keleivių pervežimo paslaugas.

„Uber“ bendrovė kartais apibūdinama kaip viena didžiausių pasaulio transporto paslaugų bendrovių, neturinti nė vieno automobilio: „Forbes“ yra skelbęs, kad 2015 m. bendrovė pradėjo, turėdama 160 tūkst. aktyvių vairuotojų. Bendrovė per mobiliąją programėlę suteikia vairuotojams galimybę gauti iškvietimų, tačiau tiek automobiliu, tiek degalais, tiek draudimu vairuotojai turi pasirūpinti patys.

Už „Uber“ tarptautinės veiklos plėtrą atsakingas Alexas Lobovas pasakojo, kad po to, kai buvo paskelbtas memorandumo su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašymas, buvo sulaukta daug užklausų iš potencialių vairuotojų. Informacija apie tai, kad „Uber“ ieško vairuotojų, buvo paskelbta ir internete.

Pasak A. Lobovo, kol kas tiksli data, kada „Uber“ programėlė pradės veikti Vilniuje, dar nėra žinoma. Vis dėlto įmonės atstovas patvirtino, kad užsiregistravusieji vairuotojai jau kviečiami susitikti su vietos komanda, kuri išsamiau papasakoja ir paaiškina, kaip veikia „Uber“ sistema, kokybės ir paslaugų teikimo standartus.

Paklaustas, kiek tikimasi surinkti vairuotojų iki „Uber“ veiklos pradžios Lietuvoje, A. Lobovas atsakyti negalėjo: „Tikslių skaičių dar negalime pasakyti, kadangi tik pradėjome rengti informacinius susitikimus su potencialiais vairuotojais. Kita vertus, mums nėra svarbu, kiek vairuotojų naudoja „Uber“ platformą, svarbiausia, kiek užtrunka pakeleiviams rasti vairuotoją, kuris juos pavėžėtų“.

Tarptautinės bendrovės atstovas paminėjo, kad „Uber“ kelia tam tikrus reikalavimus vairuotojams ir automobiliams: automobilis negali būti senesnis nei 10 metų, o vairuotojai turi turėti ne mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą ir neturėti nuobaudų už vairavimą apsvaigus ar bausmių už rimtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, negali turėti kriminalinės praeities.

Konkrečiai kokiu teisiniu pagrindu vyks bendradarbiavimas tarp vairuotojų ir „Uber“ bendrovės, A. Lobovas pasakyti dar nesiryžo: „Kadangi pilotinis projektas dar nestartavo, tikslios informacijos, kaip jis veiks, pranešti dar negalime. Tačiau aišku yra viena – visi vairuotojai, prieš prisijungdami prie „Uber“ platformos, turės pasirašyti partnerių susitarimą“. A. Lobovas pabrėžė, kad „Uber“ neįdarbina vairuotojų – jie yra nepriklausomi paslaugų teikėjai.

Pilotinį projektą, bendrovės atstovo teigimu, „Uber“ pradeda norėdama pamatyti, kaip „Uber“ paslaugos gali veikti Lietuvos teisinėje sistemoje.

Ar yra teisinis pagrindas veiklai?

„Uber“ paskelbus apie norus pradėti veiklą Lietuvoje, užvirė daugybė svarstymų, ar Lietuvos teisinė bazė suteikia galimybę tokiai veiklai.

Kaip jau minėjo „Uber“ atstovas, bendrovė neįdarbina vairuotojų, todėl šia veikla užsiimantys asmenys turi patys pasirūpinti savo legalia veikla.

Kaip informuoja Susisiekimo ministerija, kelių transporto paslaugas Lietuvoje gali teikti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Reikalavimai transporto veiklai, nepriklausomai nuo to, kokios formos yra vežėjas, visiems vienodi.

Vežėjas privalo būti nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą: tai gali būti UAB, individuali įmonė ir panašiai. Taksi vežėjams dar reikia turėti leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, kurį išduoda savivaldybės. Teikiant keleivių vežimo paslaugas automobiliu, šis turi būti techniškai tvarkingas ir apipavidalintas priklausomai nuo to, kokios paslaugos teikiamos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką taksi automobiliai turi būti su taksometru, turėti specialius valstybinius numerius, plafoną.

Taksi paslaugomis yra laikomas keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas.

Pasiteiravus, ar „Uber“ išreiškus norą veikti Lietuvoje Susisiekimo ministerija planuoja kokius nors teisės aktų pakeitimus, kurie leistų „Uber“ vairuotojams vykdyti veiklą su asmeniniais automobiliais, ministerija atsakė: „Šiuo metu jokie teisės aktų pakeitimai dėl „Uber“ atėjimo į Lietuvą ministerijoje nėra svarstomi. Kadangi nesame gavę jokios oficialios informacijos apie Jūsų minimos kompanijos („Uber“ - red.) veiklos modelį, negalime ir komentuoti, kaip tos paslaugos gali būti teikiamos“.

Ministerijos pateikiamame komentare teigiama, kad esant šiandieniniam teisiniam reglamentavimui, keleiviai gali būti vežami užsakomaisiais reisais arba taksi. Užsakomieji reisai – tai reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės.

„Vežant keleivius taksi, reikia turėti leidimą, taksometrą, taksi turi būti apipavidalintas pagal nustatytus reikalavimus, turėti specialius valstybinius numerius, skirtus taksi. Kitos vežimų už atlyginimą paslaugų formos nėra numatytos“, - pabrėžia ministerija.