Apie naują valstybės įmonių veiklos modelį paskelbta rugpjūčio pradžioje. Pranešta, kad iš pradžių į transporto holdingą bus įtraukta „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL), „Lietuvos geležinkeliai“, Smiltynės perkėla, Lietuvos paštas, „Problematika“, „Betonas“. Vėliau galėtų būti pridėtas ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, oro uostai.
Susisiekimo ministerijos Vyriausybei pateiktame dokumente nurodomas ne vienas naujos bendrovės steigimo privalumas. Pavyzdžiui, teigiama, kad bendrovė užtikrintų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių efektyvesnį valdymą.
Taip pat pabrėžiama, kad jai perdavus įmonių akcijas, būtų stiprinamas jų ekonominis savarankiškumas ir depolitizuojamas valdymas. Kalbama ir apie Lietuvos tarptautinio konkurencingumo didinimą.
„Pavyzdžiui, galėtų būti suplanuotos ir klientams pasiūlytos integruotos oro uostų ir geležinkelių paslaugos“, – rašoma dokumente. Kaip sėkmės pavyzdys pateikiama panašiu principu veikianti „Lietuvos energija“.
Kelia abejonių
Tačiau „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovas Paulius Martinkus pastebėjo, kad „Lietuvos energijos“ pavyzdys šiuo atveju nelabai tinka.
„Lietuvos energijos“ holdingas yra šakinis ir racionalus dėl to, kad jame yra panašios veiklos įmonės, kurios tarpusavyje gauna papildomos naudos, nes kai kurias funkcijas galima konsoliduoti, – paaiškino jis. – Aš kelčiau klausimą ar geležinkeliai turėtų užsiimti laivyba. Jau nekalbant apie kitas funkcijas, kurias jie atlieka, kaip apsauga, plovyklos, valyklos ir t. t.“
P. Martinkus sakė, kad mintis, jog po „Lietuvos geležinkeliais“ bus sumestos visos kitos įmonės, kelia siaubą ir visai nepanašu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartų taikymą, ką deklaruoja Susisiekimo ministerija.
„Jei toks susijungimas bus taikomas vien kryžminiam subsidijavimui – vienų įmonių gelbėjimui kitų sąskaita – tada apie Lietuvos įstojimą į EBPO galima tik pasvajoti“, – teigė specialistas.
Pašnekovas taip pat labai skeptiškai įvertino naujos struktūros kūrimo pradžioje prie bankroto ribos buvusios LJL perdavimą „Lietuvos geležinkeliams“.
„Tikrai neaišku, ar tai buvo naudingiausias sprendimas iš akcininko perspektyvos. Priminsiu, kad šiuo atveju akcininkas yra Lietuvos piliečiai, o Vyriausybė jas tik administruoja, tai kažin, ar čia buvo atsižvelgta į piliečių interesą“, – sakė P. Martinkus.
Per daug skirtingos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas kuriamam holdingui taip pat turėjo pastabų, nors ir sutiko, kad teoriškai toks darinys galėtų egzistuoti.
„Yra dvi problemos. Pirma – nėra (kad ir mažumos dalies) privataus investuotojo, o tai reiškia, kad kol visos įmonės priklauso vien valstybei, tol politikų įtaka išlieka labai smarki.
Antra – ligi šiol visi žingsniai rodo, kad tai ne koks nors vakarietiškų standartų diegimas, o elementarus LJL gelbėjimas. Kai sujungi bankrutuojančią įmonę su pelningai veikiančia, tas uždirbamas pelnas, kuris galėtų eiti į biudžetą, nauda mokesčių mokėtojams, iššvaistomi investiciniams projektams, susijusiems su LJL“, – dėstė jis.
Ž. Šilėnas, kaip ir P. Martinkus, pastebėjo, kad į holdingą sujungti norimos įmonės labai skirtingos.
„Viena veža krovinius geležinkeliais, kita sprogdina, trečia teikia komunikacijos paslaugas, ketvirta pristato laiškus, penkta kelia keltu iš Klaipėdos į Neringą. Kur čia sinergija – neaišku“, – juokėsi LLRI prezidentas.
Taps socdemų užuovėja?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas taip pat mano, kad pagrindinė šios naujos politinės iniciatyvos priežastis – LJL gelbėjimas.
„Aišku, gali būti, kad kažkokios idėjos egzistavo ir anksčiau, bet akivaizdu, kad premjerui ar Susisiekimo ministerijai šis klausimas parūpo pavasario pabaigoje, kada laivininkystės skandalas įsiplieskė viešai“, – sakė jis.
T. Janeliūnas svarstė, kad sukūrus holdingą bus galima skirtingas susisiekimo, transporto ar netgi ryšių įmones sumesti į vieną katilą ir taip Vyriausybė ateityje turės mažiau galvos skausmo gelbėdama nuostolingai veikiančias bendroves, kaip atsitiko su LJL.
„Tai prasta ir žalinga idėja, nes dingsta galai į vandenį – kodėl konkreti įmonė yra nuostolinga, kas joje blogai. Vietoje to bandoma nuostolius padengti iš kitų holdingo įmonių, galutiniame rezultate rodant, kad viskas gerai“, – teigė politologas.
Jam taip pat kilo klausimų dėl naujojo holdingo kontrolės. Jei ligi šiol Susisiekimo ministerijos valdytas įmones perims holdingas, ar valstybė nepraras savo įtakos?
„Ar taip nebandoma slėpti politinę atsakomybę, kita vertus, ar taip nebandoma apskritai perkelti galią į holdingą?“, – svarstė T. Janeliūnas.
Politologo manymu, tokiu būdu netgi įmanoma labai ilgam užsitikrinti transporto sektoriaus valdymą jau nebesant ministerijoje ar Vyriausybėje.
„Tai galėtų tapti savotiška politine užuovėja socialdemokratams po rinkimų“, – sakė T. Janeliūnas.
Susisiekimo ministro pareigas šiuo metu eina Lietuvos socialdemokratų partijos narys Rimantas Sinkevičius.
Jo patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys DELFI sakė, kad į visus su holdingu susijusius klausimus atsakoma pakankamai plačiai ir tie atsakymai būna plačiai diskutuojami.
Jis priminė, kad visi Susisiekimo ministerijos holdingo steigimo argumentai ir tikslai yra surašyti teikime Vyriausybei.
„Jeigu nenori tikėti, gali kokius nori argumentus dėlioti, jie nebus girdimi ir jais nebus tikima. Jeigu nori girdėti, išgirsi tai, kas yra sakoma. Sukritikuoti galima bet ką – net ir saulės švietimą“, – aiškino jis.
Premjeras Algirdas Butkevičius prieš kurį laiką yra sakęs, kad galutinis sprendimas dėl transporto holdingo kūrimo dar nėra priimtas.
„Kol kas yra priimtos gairės, kaip galima būtų įgyvendinti šią sistemą. Tačiau Lietuva turės eiti tokiu keliu, nes esame pakviesti tapti EBPO nariais. Pripažįstama, kad Lietuvos valstybinių įmonių valdymas yra neefektyvus, neskaidrus“, - LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė jis.