Specialistai aiškina, kad taip yra, nes civilinės aviacijos priemonėms dabar nereikia susitarti su oro uostu.
Sumažėjęs apribojimų skaičius
Vilniuje ir uždarius oro uostą liko nemažai zonų, kuriose negalima skraidyti. Tai Turniškių gyvenvietės, Vidaus saugumo departamento, dalies senamiesčio oro erdvė. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus Jorio Gintilo teigimu, šiose zonose galima skristi tik gavus kariuomenės vado leidimą.
„Dauguma šių zonų, tarsi apverstas stiklainis. Jų viduje skristi negalima. Tačiau galima skristi virš jų, nes kiekviena zona turi skirtingus aukščio ribojimus“, – DELFI pasakoja direktorius.
Priešingai nei šiose zonose, Vilniaus oro uosto teritorijoje visada galėjo skraidyti civiliniai orlaiviai, tačiau jiems buvo keliami tam tikri reikalavimai.
Veikiant Tarptautiniam Vilniaus oro uostui nemažą Vilniaus oro erdvės dalį užėmė Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo zona (CTR). J. Gintilas pasakoja, kad skrendant kontroliuojamoje oro erdvėje reikia turėti patvirtintą skrydžio planą ir nuolatos palaikyti radijo ryšį su oro uostu.
Oro balionai skraido kaip skraidę
Oro balionai virš Vilniaus oro uosto skraidydavo ir prieš jo uždarymą. „Hot air lines“ direktorius Vytautas Samarinas pasakoja, kad su oro uostu buvo sutaręs dėl leidimų skirsti jo kontroliuojamoje oro erdvėje.
Vienas iš susitarimų su oro uostu buvo tai, kad visi oro balionai startuoja vienoje vietoje ir vienu metu.
Dėl oro sąlygų, balionai gali skristi tik anksti ryte arba vakare, todėl natūralu, kad visi dažniausiai kyla vienu metu, tačiau uždarius oro uostą iš dalies pasikeitė jų starto vietos.
„Dabar nebūtinai visi balionai vienoje vietoje startuoja. Bet mes su kolegomis susiskambiname, pasitariame kaip geriau. Vistiek daug įspūdingiau atrodo, kai tarkime, 20 balionų kyla iš vienos vietos“, – DELFI pasakoja V. Samarinas.
Jis sako, kad balionų virš Vilniaus tikrai nėra daugiau, tačiau dabar jiems galint kilti iš kelių vietų, jie yra daug labiau pasklidę po miestą nei ankščiau. Todėl žiūrint iš skirtingų vietų gali atrodyti, kad jų yra daugiau.
Pasak V. Samarino, rekonstrukcijai uždarius oro uostą pasikeitė tik tai, kad jiems nereikia priduoti skrydžio plano, palaikyti ryšio su Vilniaus skrydžių valdymo centru, jiems leidžiama skristi kitokiame aukštyje, o balionai gali kilti iš skirtingų taškų. Vis dėlto, jis įžvelgia ir blogą oro uosto uždarymo pusę.
„Pasikeitė tik tiek, kad dabar paprasčiau virš Vilniaus oro uosto skristi. Dabar taką galime kirsti tokiame aukštyje, kokiame norime, kai ankščiau buvo griežtos taisyklės. Bet mes juokaujame, kad dingo šioks toks žavesys. Ankščiau būdavo taip, kad kybai kilometro aukštyje ir po tavimi leidžiasi lėktuvas. Būdavo įdomu stebėti oro uosto darbą, kurio dabar nėra“, – pastebi „Hot air lines“ direktorius V. Samarinas.
Lėktuvų daugiau
Civilinės aviacijos lėktuvų, sklandytuvų ir parasparnių situacija pasikeitė labiau. Jų savininkai, priešingai nei oro balionų, neturėjo jokių susitarimų su oro uostu. Laikinai uždarius oro uostą, virš miesto jų pastebimai padaugėjo.
Vis dėlto, Vilniaus aeroklubo atstovai sako, kad skrydžių nėra daugiau nei prieš metus.
„Lėktuvų pakyla tikrai ne daugiau, tiesiog uždarius oro uostą išsiplėtė jų skrydžių erdvė“, – teigia telefonu atsiliepusi moteris.
Ji paaiškina, kad ankščiau skristi Vilniaus oro uosto kontroliuojama erdve civiliniams orlaiviams buvo sunku, nes jiems buvo keliami aukšti reikalavimai, dėl to dalis lėktuvėlių net nesukdavo į tą pusę.
Dabar, rekonstrukcijai uždarius uostą, civilinės aviacijos orlaiviai gali daug lengviau skristi oro erdve, kuri ankščiau buvo kontroliuojama.