Primename, kad daugelyje sostinės gatvių automobilių stovėjimo vietų užimtumui viršijus 85 proc., nuo sausio 1 d. keitėsi rinkliavos zonų ribos. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ primena, kad pagal naujai Vilniaus miesto tarybos patvirtintas ribas po Naujųjų metų keičiamas ir ženklinimas – darbai vyks palaipsniui, o vairuotojų prašoma atidumo. Taip pat įmonės atstovai dalinasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Kai kur užimtumas ženkliai sumažėjo
„Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė DELFI laidoje tikino, kad dar per mažai laiko praėjo, kad galėtume įvertinti, kaip pasikeitė vairuotojų situacija Vilniuje.
„Pokyčiams nustatyti dar yra per mažai laiko. Taip, įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, bet visas sausio mėnuo dar buvo toks pereinamasis laikotarpis, kai buvo keičiami ženklai, perprogramuojami parkomatai, kurie jau buvo būtent pakeistų zonų ribose. Skaičiuoti dar nėra tinkamas laikas, be to, sausį ir šiaip yra mažesnis eismo intensyvumas, bet kiekvienais metais mes skaičiuojame ir šiais metais kovo mėnesį darysime rimtą skaičiavimą visose gatvėse, tuomet ir paskelbsime rezultatus, kokią įtaką tokie pokyčiai padarė“, – DELFI laidoje sakė M.Gusarovienė.
Anot jos, vietų yra įvairių, o kai kuriose situacija beveik nepasikeitė arba keitėsi tik labai neženkliai.
„Yra vietų, kur nesikeičia, ir ta kaina turbūt nėra tikrasis rodiklis, dėl ko žmonės atsisako važiuoti į miesto Senamiestį. Yra vietų, kur matomas ženklus automobilių vietų užimtumas, tikrai tai pastebime. Dar labai sunku kalbėti konkrečiais skaičiais, bet vizualia akimi pasižiūrėjus yra tikrai ir tų vietų, kur ženkliai yra sumažėjęs užimtumas“, – tikino pašnekovė.
Kai kurie vairuotojai pasipiktinę
Tiesa, vairuotojai į situaciją žvelgia kiek kitaip. Anot V.Miliaus, labai sunku įsivaizduoti, kad tie žmonės, kurie naudojasi automobiliais, staiga ims ir pradės važinėti viešuoju transportu arba dviračiais. Kai kurie vairuotojai tiesiog neturi alternatyvos atsisakyti automobilio, todėl tokia iniciatyva – branginti ir plėsti ribas – gana sunkiai suprantama.
„Šiandien tikrai ginsiu vairuotojus, nes pastaruoju metu Lietuvoje ir Vilniuje visi puola vairuotojus – streikuoja, žalios rodyklės, stovėjimo pabrangimas – viskas nukreipta prieš vairuotojus, kad tik jų neliktų, bet pačioje pradžioje norėčiau pasakyti, kad kol kas niekas nesugalvojo patogesnio transporto negu automobilis. Visi tie, kurie nori persodinti vilniečius ant dviračių, tegul šiandien išeina į gatvę ir paskaičiuoja, kiek dviračių Vilniuje yra, tuomet bus pakankamai aišku, kad visi vilniečiai važinėja automobiliais, nepaisant to, kad dviratis tikrai yra puiki transporto priemonė. Aišku, kad tie pokyčiai džiuginti niekaip negali.
Kaip minėjo pašnekovė, yra vietų, kur žmonės yra tiesiog priversti mokėti brangiau, kito varianto nėra, o yra vietų, kur tikrai pamažėjo. Mačiau, kad, pavyzdžiui, Upės gatvėje, kur būdavo pilna anksčiau automobilių, dabar ji yra ženkliai tuštesnė. Manau, apart to, kad šiaip galbūt mažiau žmonių važiuoja į centrą, bent jau mano ir mano aplinkos žmonės, organizuodami susitikimus, labai kreipia dėmesį į patogų automobilio statymą ir čia yra būtent rinkimasis vietos, vietoje to, kad važiuotų į gražų Vilniaus senamiestį, važiuoja į „Akropolį“, – kalbėjo jis.
Atliko užimtumo tyrimus
Kaip laidoje patikslino pašnekovė, tikrai nėra siekio visus žmones skatinti atsisakyti automobilių.
„Aš noriu paakyti, kad zonos buvo išplėtos, jos visos, kiek kainavo, tiek ir kainuoja. Taip, ten, kur zona pasikeitė iš vienos į kitą, žinoma, tada pabrango. Kalbant iš vairuotojų požiūrio, žinoma, kad niekas nekalba, kad dabar mes norime visiems vairuotojams sugadinti gyvenimą, juos apiplėšti ar dar kažką padaryti, bet mes kalbame apie tai, kad tas atvažiavimas į darbą ir išvažiavimas iš jo – tos dvi kelionės vilniečiui ir yra pagrindinės jo kelionės. Jeigu mes kalbame apie keliavimo laiką ir atstumą, automobiliais keliaujantys žmonės važiuoja vidutiniškai apie 5-7 kilometrus.
Mes tikrai nekalbame apie tai, kad dabar visi turi mesti automobilius ir sėsti į viešąjį transportą, ant dviračių ir panašiai. Tikrai bus tokių žmonių, kurie dėl savo darbo specifikos, gyvenamosios vietos ar dėl asmeninių dalykų negali gyvento be automobilių, nes nėra jokios kitos alternatyvos. Gali būti tik parkavimo mokesčių valdomas jo užimtumo dydis, o kodėl buvo taip nuspręsta šiemet, tai atlikus užimtumo tyrimus, praktiškai visame Vilniaus miesto Senamiestyje ir apylinkėse buvo viršijimas tas efektyvaus parkavimo rodiklis. Kai užimtumas gatvėje viršija 85 procentus, prasideda automobilių stovėjimo chaosas, automobiliai statomi netvarkingai, žmonės suka ratus Senamiestyje“, – tikino M.Gusarovienė.
„Šiaip apmokestintų vietų yra apie 12 tūkst., o tų pačių vadinamų mokėjimų būna apie 100 tūkst. per dieną. Galime vidutiniškai apskaičiuoti, kad viena vieta yra pasinaudojama 8-9 kartus“, – pridūrė direktorė.
Parkavimas – didesnis nei alga
Tiesa, pasaulyje galima pamatyti įvairių pavyzdžių, kaip yra siekiama tobulinti parkavimo vietas, automobilių eismą.
„Aš matyčiau bendrai tokias dvi kryptis: Amerika, Kanada, galbūt Australija – ten visa parkavimo esmė yra tokia, kad tų parkavimo vietų būtų maksimaliai, kad parkingai būtų patogūs, jie daug didesni. Taip yra formuojama, kad žmonėms patogiausia važiuoti automobiliu ir automobiliu jie gali rasti jiems reikiamas vietas. Europoje yra kitaip. Tokiose šalyse kaip Prancūzija, taip, tikra tiesa, kad nėra vietos, gatvelės yra siauros, sena architektūra, faktas, kad yra nepatogu. Pavyzdžiui, vokiečiai, kurie turbūt turi daugiau pinigų negu mes, sprendžia parkavimo problemas, tai jie stato tuos visus požeminius parkingus.
Taip, jie irgi nėra pigūs. Pasaulis spalvotas, bet man truputį gaila, kad mes tuo sprendimu, tuo pabranginimu ir išplėtimu zonų išvarome vairuotojus. Žinoma, tie, kurie dirba tose zonose, ko gero, jie ir dirbs, nekeis darbo, bet esu girdėjęs, kad žmonės sako, kad parkavimas jau didesnis, nei jie algą gauna. Žmogui nebeapsimoka važiuoti į darbą. Kitas dalykas – svarbu, kad mes nenužudytume to mūsų Senamiesčio, kad žmonės iš tikrųjų galėtų ir norėtų į jį atvažiuoti, nes Vilniuje jis yra gražus ir nuostabus“, – tikino V.Milius.
Pasiteiravus, kiek dar ateityje žadama plėsti ribas, M.Gusarovienė tikino, jog kol kas nėra numatyta tolimesnio branginimo ar zonų plėtimo.
„Dabar kažkokio konkretaus plėtimo nėra numatyta, susitvarkysime su tuo, ką dabar turime, žiūrėsi į rezultatus. Bet, žinoma, gyvenamųjų kiemų parkavimo problemas taip pat reikia spręsti, bet nebūtinai kainų nustatymu.“
Ką svarbu žinoti vairuotojams?
Patvirtinti šie pagrindiniai zonų ribų pakeitimai:
Mėlynoji zona nuo šiol apims buvusią raudonąją zoną ir dalį geltonosios zonos ties Lukiškėmis ir Gynėjų gatve, kuriose automobilių srautai per pastaruosius metus ryškiai išaugo.
Raudonąja zona tampa Užupis, Senamiesčio prieigos nuo Pylimo gatvės, Konstitucijos g. prieigos, kuriose telkiasi verslo centrai, daugėja traukos objektų, ir teritorija tarp Gedimino pr., J. Jasinskio ir A. Rotundo gatvių.
Geltonoji zona apims Žvėryno dalis tarp Latvių ir Paribio gatvių, teritoriją prie buvusio „Audėjo“ centro, Paupio kvartalas, dalis Naujamiesčio bei Šnipiškės iki Žalgirio gatvės. Taip pat geltonąja zona šiltuoju sezonu nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d. tampa erdvės prie Valakampių paplūdimio, Balsio, Balžio ir Tapelių ežerų.
Žaliąja zona tampa Antakalnio dalis aplink Sapiegų parką, kuriai pritarė ir šių apylinkių gyventojai.
Pagal naujai patvirtintas rinkliavos zonų ribas nuo sausio mėn. gatvėse, kuriose šiuo metu renkama rinkliava už stovėjimą, bus pradėtas keisti ženklinimas. Patvirtinus zonų teritorijas, apmokestinamos tos gatvės, kuriose kyla parkavimo tvarkos ar užimtumo problemos, kai jis viršija 85 proc. rodiklį. Apie mokamą stovėjimą vairuotojai informuojami kelio ženklais, nurodančiais kokiomis dienomis ir valandomis reikia mokėti už stovėjimą.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
Šiuo metu gyventojų turimi automobilių stovėjimo leidimai galios tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ir buvo išduoti. Tai reiškia, kad gyventojams nereikia imtis jokių konkrečių veiksmų iki tol, kol baigsis turimo leidimo galiojimas.
Pratęsiant leidimą arba įsigyjant papildomą antrojo automobilio stovėjimo leidimą po sausio 1 d., bus priskirta nauja leidimo galiojimo teritorija. Apie tai gyventojai bus informuoti tiesiogiai elektroniniu paštu.