Jis – ne pirmasis šioje vietoje nukentėjęs vairuotojas.
Bendra draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ iš savivaldybės reikalaujama suma – beveik 15 tūkst. litų. Tiesa, dėl keturių ieškinių draudikai nė negaišo laiko kreipdamiesi į teismą, mat jų sumos tesiekia nuo dviejų iki penkių su puse šimto litų. Pirmasis jų ieškinys pateiktas 2005 metų rugsėjį, paskutinis – šių metų kovo pabaigoje.
Du sykius iš dešimties savivaldybė sutiko geranoriškai atlyginti draudimo bendrovei jos patirtą žalą ( iš viso – už 1360 litų) kompensuojant klientų patirtus nuostolius. Nesunku suskaičiuoti, kad draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ iki šiol iš miesto kišenės gauta kompensacija sudaro mažiau nei dešimtadalį bendros reikalaujamos sumos. Dėl keturių ieškinių ginčai persikėlė ir iki šiol tebesitęsia teisme.
„Čia dar neįtrauktas paskutinysis mano patirtas incidentas Taikos prospekte, tačiau tarp keturių teisme atsidūrusių ieškinių vienas taip pat yra ir mano“, – pridūrė M.Subačius.
Kūrybingai atsimušinėja
Politikas pasakojo dar 2006 metais savo kailiu patyręs Kauno gatvių duobių klastą. Tąkart žala siekė 900 litų. Draudimo bendrovei paprašius savivaldybės atlyginti nuostolius, pastarosios atstovai su tokiu reikalavimu sutikti nenorėjo. Prasidėjo ginčai, esą M.Subačius duobėje sugadino vasarines padangas, o vėliau teismui pateiktoje sąskaitoje buvo įrašytos žieminės.
„Visa tai tebuvo pardavėjų klaida. Iš tiesų sugadintas padangas pakeičiau į kitas tokias pačias. Tačiau toks neatitikimas tapo „kabliuku“, prie kurio galėjo prikibti savo kaltės nenorėję pripažinti savivaldybės atstovai. Veikiausiai jiems svarbiau ne pats faktas, kad buvo padaryta žala, o detalės – kokias padangas įsigijau vietoje sugadintų“, – susiklosčiusią situaciją paaiškino Seimo narys.
Pašnekovas „Kauno dienai“ atskleidė ir daugiau miesto valdžios pasiteisinimo versijų. Anot jo, teismuose vykstančių ginčų metu savivaldybės atstovai mėgina priekaištauti, kad niekas jų neinformavo apie nelaimę ir nekvietė atvykti į įvykio vietą ar automobilio apžiūrą. Valdininkai kartais tvirtina, kad nukentėjęs vairuotojas veikiausiai pažeidė Kelių eismo taisykles – gal per greitai lėkė.
Dar vienas valdininkų mėginimas išvengti finansinės atsakomybės – frazė „duobės atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure)“. Arba: „Kelias apžiūrėtas, bet nurodytoje vietoje jokios duobės nematyti.“
Siūlo reikalauti atlygio
„Visi šie teiginiai rodo, kad savivaldybės atstovai išties turi itin lakią fantaziją, – stebėdamasis atsakovų išmone kalbėjo M.Subačius. – Šie teismo procesą vilkinantys bereikalingi ginčai ir ilgas bylinėjimasis kainuoja tiek, kad tikriausiai labiau apsimokėtų be didesnių pretenzijų atlyginti žalą.“
Siūlydamas ne tik Kasko draudimu apsidraudusiems, bet ir visiems kitiems vairuotojams ieškoti teisybės ir reikalauti žalos atlyginimo, M.Subačius kartu ragina apsišarvuoti geležine kantrybe: „Kaip bebūtų, nuostoliai skaičiuojami mažiausiai keliais šimtais litų, tad kodėl žmonės turėtų tokius pinigus patys mokėti.“
Draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ atstovai neslėpė, kad pasitaiko ir kitokių nesusipratimų. Kai teismui pateikiami klaidinantys duomenys apie sutartis, sudarytas su rangovais būtent dėl minėto kelio remonto. Draudikų manymu, dažnai imamasi išvis bereikalingų veiksmų – į teismo posėdžius kviečiami policijos pareigūnai, vairuotojai ir savivaldybės tarnautojai. Atsidūrę beviltiškoje situacijoje atsakovai mėgina ginčyti ieškinių dydžius, ima reikalauti draudimo polisų originalų ar net kimba prie bylos medžiagoje esančių nuotraukų datos.
Kalti ir patys vairuotojai?
Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė apie susiklosčiusią situaciją dienraščiui papasakojo kitaip. Ji neneigė, kad savo teises vis dažniau ginantys žmonės nesikuklina ieškoti ir žalos atlyginimo. Pirmiausiai pašnekovė pabrėžė, kad savivaldybės teisininkai neturi teisės nedalyvauti teismo posėdžiuose ar kitaip vilkinti bylas. Kartais kliūčių atsiranda tik dėl per didelio jų darbo krūvio.
„Dažnas teisininkas pas mus šiuo metu turi nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties bylų. Nenuostabu, kad kai kurių jų nagrinėjimas teisme gali ir sutapti. Vienu metu dviejuose teismo posėdžiuose juk nesudalyvausi, tad tenka prašyti kai kuriuos jų atidėti“, – aiškino R.Šimkaitytė.
Anot Teisės skyriaus vadovės, teisme iš viso yra atsidūrę apie dvi dešimtys tokio pobūdžio bylų. Tarp jų nėra tų bylų, kai dėl žalos kompensavimo susitariama taikiai, neprieinant iki ginčų teisme. Pusė jų vis dar nagrinėjamos. Tik trys ieškovai – privatūs asmenys, o visais kitais atvejais žalos atlygio siekia draudimo bendrovės. Čia R.Šimkaitytė įžvelgė savotišką verslo planą, kai nenorėdamos patirti nuostolių, Kasko draudimo paslaugas teikiančios bendrovės bando lengviausiu keliu likviduoti savo nuostolius kaskart atsiimdamos pinigus iš savivaldybės.
R.Šimkaitytė vis dėlto pripažinti, kad iki šiol teismai priėmė vos kelis savivaldybei palankius sprendimus. Visais kitais atvejais ginčai dėl žalos atlyginimo išspręsti ieškovų naudai. Tačiau teisininkai tvirtina neketinantys nuleisti rankų ir jau ne sykį jiems nepalankų teismo sprendimą skundė apeliacine tvarka.
„Visuomet adekvačiai įvertiname byloje surinktus duomenis. Žiūrime, ar pats vairuotojas buvo atidus, ar neviršijo leistino greičio. Visa tai yra tokie subjektyvūs veiksniai, kurie gali lemti ir kitokią ginčų baigtį. Juk nebūtinai savivaldybė turi būti kalta už visas miesto duobes“, - kalbėjo R.Šimkaitytė.
Ginčijasi ne visi
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė informavo, kad iki šių metų su Kauno miesto savivaldybe pastariesiems draudikams panašiomis aplinkybėmis susidurti neteko. Tačiau šiemet teismui jau yra perduoti du ieškiniai. Viename jų prašoma atlyginti maždaug 7 tūkst. litų žalą, o antrajame ieškinio suma neperžengia tūkstančio litų ribos.
„Anksčiau „Lietuvos draudimui“ yra tekę teisiniu keliu santykius aiškintis su kitų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus ir Klaipėdos – savivaldybėmis, o Kaune su tokiomis problemomis susidurta tik šiemet“, - pabrėžė E.Dapkienė.
Anot jos, draudimo bendrovės teisininkai nelinkę atvirauti, pasakodami apie ieškinių esmę, tačiau akivaizdu, kad šįkart savivaldybės klerkai verčiami raudonuoti taip pat dėl netvarkos miesto gatvėse.
Kitos didžiosios šalies draudimo bendrovės „BTA draudimas“ ir „IF draudimas“ „Kauno dienai“ sakė, kad kol kas ieškinių Kauno miesto savivaldybei nepateikę.