Šalies keliuose jau numatytos 25 vietos, kuriuose atsiras vadinamojo sektorinio greičio matavimo įranga, įvertinsianti visų pravažiuojančių transporto priemonių vidutinį greitį tam tikroje atkarpoje ir, jei bus pažeidimų, juos fiksuosianti. Keli tokie ruožai numatyti ir Vakarų Lietuvos keliuose.
Prieš kurį laiką Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paskelbė preliminarų sąrašą vietų, kuriose žadama įrengti vidutinio greičio matavimo sistemas.
Pasak LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus statybos inžinieriaus Audriaus Dikevičiaus, šis sąrašas neseniai buvo dar kartą peržiūrėtas. Palyginti su pirminiu, jis nepakito, tik kai kur pasikeitė ruožų ilgis.
A. Dikevičiaus teigimu, numatytuose ruožuose šiuo metu jau vyksta projektavimo darbai. Konkursas dėl pačių matuoklių įrengimo jau buvo įvykęs anksčiau, pasirašyta ir sutartis su rangovu – bendrove „Fima“.
Keletas vietų
Iš sąrašo matyti, kad naujosiomis greičio matavimo kameromis pagerinti eismo saugumą tikimasi kelyje „Via Baltica“, nemažai jomis kontroliuojamų ruožų bus ir keliuose, vedančiuose iš Vilniaus.
Vakarinėje Lietuvoje suplanuoti keli ruožai, kuriuose bus matuojamas vidutinis greitis. Arčiausiai uostamiesčio tokią naujovę vairuotojai galės pamatyti kelio A13 Klaipėda–Liepoja ruože tarp 33,309 ir 36,184 k, t. y. ties Šventąja.
Vidutinis greitis bus matuojamas ir beveik 4 km ilgio ruože kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, tarp 164,013 ir 168,989 km, t. y. maždaug tarp Žemaitkiemio ir Šėrių.
Sektorinė greičio matavimo įranga atsiras ir netoliese esančiame kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, kone 5 km atkarpoje tarp Vidgirių ir Griežpelkių I gyvenvietės (tarp 168,944 ir 173,581 km).
Dar viena tokia kontroliuojamo greičio atkarpa bus kelyje Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, ruože tarp 81,810 ir 86,173, paprasčiau tariant, tarp Rietavo ir automagistralės Vilnius–Klaipėda.
Galutinį visų sektorinius greičio matuoklius gausiančių ruožų sąrašą oficialiai patvirtinti žadama per mėnesį.
Vietos Vakarų Lietuvoje, kur bus matuojamas vidutinis greitis:
Autostradoje nebus
A. Dikevičiaus teigimu, visos vietos buvo parinktos pagal Kelių transporto ir tyrimo instituto parengtą metodiką.
„Atrankos metodika apima daug svarbių rodiklių, susijusių su kelio ir kelio aplinkos parametrais, vyraujančiais greičiais ir pan., tačiau svarbiausias ir principinis parametras yra toks: jei kelyje dėl viršijamo greičio susidaro pavojingos ar avaringos eismo sąlygos, ir greičio suvaldymas gali turėti žymios įtakos saugaus eismo sąlygoms sudaryti, kelio ruožas vidutinio greičio matavimo sistemai įrengti yra tinkamas“, – aiškino Kelių direkcijos inžinierius.
LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas yra minėjęs, kad vidutinio greičio matuokliai, skirtingai nei įprasti momentinį greitį fiksuojantys radarai, labiau tinka ilgesniam, kelių kilometrų, avaringam ruožui su vienodomis eismo sąlygomis.
Beje, nė vienos sektorinio greičio matavimo atkarpos nenumatyta svarbiausiame šalies kelyje – automagistralėje Vilnius–Klaipėda.
„Šis kelias yra ganėtinai geros infrastruktūros ir saugus, todėl papildomai riboti greičio nėra tikslo. Čia saugaus eismo sąlygos turi būti užtikrintos priemonėmis, kurios nepablogintų komfortiškų eismo sąlygų“, – „Autosalonui“ sakė A. Dikevičius.
Kaip tai veikia
Sektorinio greičio matavimo įrangos principas gana paprastas. Pirmoji transporto priemonę užfiksuoja tam tikro ruožo pradžioje stovinti kamera, paskui – antroji, įrengta tos atkarpos pabaigoje.
Kompiuteris apskaičiuoja laiką, per kurį tas automobilis ar motociklas įveikė atstumą tarp dviejų matuoklių, ir išveda vidutinį greitį. Jei paaiškėja, jog transporto priemonė šiame ruože važiavo greičiau nei leistina ženklais, automatiškai daroma jos nuotrauka, ir visi duomenys siunčiami į policiją. Ši ir skiria baudą už greičio viršijimą.
Teigiama, kad vairuotojai iš karto net nesupras nusižengę taisyklėms, nes jų transporto priemones radaras fotografuos nenaudodamas blykstės. Tačiau tai įrangai nesutrukdys greičio viršijimą fiksuoti tamsiu paros metu, nes ji bus apginkluota specialia naktinio matymo įranga.
Kitas skirtumas, palyginti su dauguma momentinių greičio matuoklių, – greitis bus matuojamas abiem kryptimis (tiek atvažiuojančios transporto priemonės, tiek nuvažiuojančios), o tai neleis nuo atsakomybės išsisukti motociklininkams.
Beje, A. Dikevičius patikslina, kad tokią galimybę turi ir įprasta momentinį greitį fiksuojanti įranga.
„Tereikia perkonfigūruoti šių greičio matuoklių loginius parametrus, kad būtų fiksuojamos ir tolstančios transporto priemonės. Ši galimybė dalyje dabartinių greičio matuoklių bus aktyvinta jau šių metų birželio–liepos mėnesiais“, – teigė jis.
Paskubėsi – teks lėtinti
O ar bus nubaustas vairuotojas, kuris pirmąjį matuoklį pralėks didesniu nei leistina greičiu, tačiau iki antrojo važiuos taip, kad vidutinis greitis viršytas nebus?
„Ne, – į šį klausimą atsako LAKD statybos inžinierius ir paaiškina: – Vidutinio greičio matavimo sistemai skirtos numerių atpažinimo kameros greičio nefiksuoja, jos užfiksuoja tik transporto priemonės valstybinį numerį ir laiką, o jau tuomet matematiniu principu, žinodamas tikslų laiką ir atstumą tarp numerių atpažinimo kamerų, apskaičiuoja greitį.“
Taip pat vairuotojui pavyks išvengti baudos, jei, sakykime, kontroliuojamo ruožo viduryje jis leistiną maksimalų greitį viršys dvigubai ar trigubai, tačiau vėliau važiuos lėčiau nei leistina ir taip įsiteks vidutinio greičio tame ruože „žirklėse“.
Jei tik, žinoma, ten nestovės įprastas greičio matuoklis.
Naujoji įranga atliks ne tik greičio matavimo funkciją. Jau pirmoji įveikiamo ruožo kamera užfiksuos automobilio ar motociklo valstybinį numerį, ir sistema duomenų bazėje automatiškai patikrins, ar transporto priemonė nevogta, ar apdrausta privalomuoju draudimu ir ar jos techninė apžiūra galioja.
Laukiama jau rudenį
Pagal sutartį su LAKD, rangovas vidutinio greičio matuoklius turi paleisti veikti iki 2018 metų pradžios. Tačiau pačios direkcijos atstovai tikisi, kad naujoji įranga pradės veikti dar rudens pradžioje.
„Sistemų įrengimas užtruks 4–5 mėnesius. Tačiau veikti jos pradės tik tuomet, kai bus sukonfigūruoti visi procesai ir įranga atitiks visus metrologinių procesų reikalavimus“, – dienraščiui teigė A. Dikevičius.
Anot jo, visuose 25 ruožuose matuokliai pradės veikti vienu metu. Tiesa, jie funkcionuoti pradės prieš tai vairuotojų neįspėjus, tačiau šie už pažeidimus dar nebus baudžiami – įranga bus tiesiog bandoma, atliekama prietaisų metrologinė patikra.
Vėliau, matuokliams pradėjus veikti oficialiai, vairuotojai apie jų egzistavimą bus informuoti kelio ženklais. Kol kas LAKD svarsto, kokia forma tą reikėtų padaryti – gal, pavyzdžiui, įrengti dabartinį kelio ženklą Nr. 636 su papildoma lentele, paaiškinančia, kad tame ruože matuojamas vidutinis greitis, o galbūt bus naudojamas ir visiškai naujas kelio ženklas.
Efektas nemažas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai yra minėję, kad, remiantis užsienio šalių praktika, tuose ruožuose, kuriuose sumontuojama vidutinio greičio matavimo įranga, tragiškų eismo įvykių sumažėja apie 80 proc.
Jungtinės Karalystės – šalies, kurioje sektorinio greičio matuoklių yra daugiausia pasaulyje – transporto politikos ir tyrimų organizacija RAC („The Royal Automobile Club Foundation“) pateikia kuklesnį skaičių – jos tyrimo duomenimis, įrengus tokius matuoklius toje kelio atkarpoje avarijų, pasibaigiančių mirtimi arba sunkiais sužalojimais, sumažėja maždaug trečdaliu, t. y. 25–46 proc. (skirtingai nuo kelio ruožų), o tikimybė patirti smulkesnes traumas sumažėja 9–22 proc.
Beje
Pirmoji vidutinio greičio matavimo sistema policijos iniciatyva Lietuvoje buvo įrengta dar 2015-ųjų vasarą.
Ji sumontuota kelyje „Via Baltica“, 5 km atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės.
Tiesa, nors apie matuoklius vairuotojus ten informuoja ženklai ir informacinis stendas, iš pradžių daugelis į juos nekreipė dėmesį – vien per pirmuosius tris mėnesius čia buvo nustatyta daugiau nei 26 tūkst. greičio viršijimo atvejų, t. y. pusė tiek, kiek per tą patį laikotarpį užfiksuota visoje šalyje. Vėliau greičio viršijimo atvejų šioje atkarpoje sumažėjo net 10 kartų.
Vidutinio greičio matavimas užsienyje
Pasaulyje daugiausia ruožų, kuriuose įrengta vidutinio greičio matavimo įranga, yra Didžiojoje Britanijoje. Pirmasis toks matuoklis čia atsirado dar 2000-aisiais (kelyje A6514 ties Notingemu), o pastaruoju metu šios įrangos diegimo tempai – itin spartūs: 2013 m. bendras ruožų ilgis, kuriuose taip buvo matuojamas greitis, siekė 127 mylias, 2016 m. – jau 263 mylias.
Pernai tokių ruožų šioje šalyje buvo 51. Ilgiausias jų yra net 99 mylių (159 km) – Škotijos kelyje A9 tarp Dunbleino ir Inverneso. Yra ir vietų, kur vidutinis greitis matuojamas 18, 12, 10 bei 8 mylių atkarpose. Trumpiausia matuojamas ruožas – ketvirčio mylios ilgio Tauerio tiltas Londone.
Vidutinio greičio matavimo sistemos veikia ir kitose šalyse: Australijoje („Safe-T-Cam“), Austrijoje („Section Control“), Belgijoje („Trajectcontrole“; beje, Flandrijos regione iki 2020-ųjų ketinama visus įprastinius radarus pakeisti sektoriniais greičio matuokliais), Italijoje („Tutor“ ir „Safety Tutor“), Prancūzijoje („Radars-Tronçon“), kaimyninėje Lenkijoje (ši sistema ten vadinama „Odcinkowy pomiar prędkości“), taip pat Nyderlanduose („Trajectcontrole“) – šalyje, kuri pirmoji ėmė naudoti tokią įrangą.