Europos Parlamentas ir Taryba 2003 m. liepos 15 d. priėmė direktyvą 2003/59/EB „Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo“. Vadovaujantis šia direktyva susisiekimo ministras 2006 m. rugpjūčio 28 d. patvirtino kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos suteikimo bei periodinio mokymo sąlygas ir tvarką. Joje nurodyta, kad norint vežti keleivius ar krovinius būtina turėti pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimą. Pastaruosius vairuotojams reikia įgyti atitinkamai, iki 2008 m. rugsėjo 10 d. ir 2009 m. rugsėjo 10 d. darbo rinkos mokymo centruose. Įgiję pradinę kvalifikaciją, vairuotojai turėtų kas 5 metus tobulinti žinias specialiuose praktinio vairuotojų mokymo centruose (PVMC), kuriuos valdininkai buvo pasiruošę pastatyti vos per porą metų. Remiantis ES direktyva, vežantys keleivius vairuotojai pasitobulinti turėtų iki 2013m. rugsėjo 10 d., o vežantys krovinius – iki 2014m. rugsėjo 10 d.
Tenka važiuoti svetur
Nuo š.m. liepos 1d. pagal įstatymą praktinio vairuotojų mokymo centruose turėjo būti pradėtas teorinis prasižengusiųjų bei naujai vairavimo teisę gavusių vairuotojų mokymas ir perkvalifikavimas, norintys žinias tobulinti susiduria su problema – centrų nėra. Kitąmet, pagal ES direktyvą, turi būti pradėtas ir praktinis vairuotojų mokymas. Tam reikalingos specialius reikalavimus atitinkančios praktinių kursų aikštelės, kuriose vairuotojai galėtų mokytis valdyti automobilį nepalankiomis sąlygomis – esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai, tačiau ir tokių aikštelių kol kas nėra. Artimiausia tokia aikštelė yra kaimyninėje Latvijoje.
Valdas Gilys, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius piktinasi susiklosčiusia situacija ir teigia, kad Lietuvos vežėjai neturi kitos išeities, tik važiuoti kelti kvalifikacijos į kaimynines šalis. „Nėra kur atlikti praktinio vairavimo pamokų, kurios privalomos pagal ES direktyvą. Krovininė technika yra sudėtinga, vairuoti keliuose ar laukuose neišmokysime. Sakoma, kad dar yra laiko, autobusų vairuotojams dar 4 metai, o vilkikų – 5 metai, tačiau paskaičiuokime kiek yra tokių vairuotojų, kaip spės visus juos apmokyti pagal direktyvoje nurodytą valandų skaičių?“, – klausia jis.
Vietoje sprendimų – laikina tvarka
Praktinio vairavimo centruose, kurių buvo numatoma statyti keturis, tobulinti įgūdžius taip pat turėtų ateiti visi jauni, 2 metų vairavimo stažą turintys vairuotojai, norintys laikinąjį vairuotojo pažymėjimą pakeisti nuolat galiojančiu bei nuolat KET pažeidžiantys eismo dalyviai. Viskas atrodytų gerai, jei ne faktas, kad šių mokymų centrų kūrimo istorija tampa vis labiau komplikuota. Graži idėja įstrigo prasidėjus teismams dėl skelbto investuotojų konkurso.
Procesui sustojus, pasigirdo įvairių nuomonių, esą mokymas nebūtinas, o kol diskusijos tebeverda, Susisiekimo ministerijoje jau antra kartą peržiūrima ir ruošiama laikina tvarka. Ji nustato nuolat KET pažeidžiančiųjų ir administracine tvarka nubaustų vairuotojų mokymą, kurį atlikti galėtų bet kurį norinti ir kuklius laikinos tvarkos reikalavimus atitinkanti mokymo įstaiga, pateikusi parašką Valstybinei kelių transporto inspekcijai (VKTI). Šiuo metu ji ir Susisiekimo ministerijos deleguotų specialistų komisija gavo 7 tokias paraiškas.
„Prilyginti šias mokymo įstaigas būsimiems centrams nebūtų tikslu, tai tarpinis variantas, kol išsispręs situacija su konkursu bei centrai bus pastatyti. Jos užsiims tik prasižengusiųjų mokymu“, – komentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Darius Sadaunykas ir priduria, kad laikinos tvarkos reikalavimai mokymo įstaigoms yra daug mažesni, todėl tikėtina, kad juos atitiks dauguma paraiškas pateikusių įmonių. Specialistai pusę lūpų užsimena, kad laikina vairuotojų mokymo tvarka gali galioti apie 2 metus.
Diskusijos dėl kainos
Alfredas Pekeliūnas, Saugaus eismo mokymo asociacijos vadovas, kalbėdamas apie naujų kursų prasižengusiems vairuotojams kaina, teigia, kad ji bus koreguojama laisvosios konkurencijos dėsnių. Esą mokyklos, kurios gaus leidimus ir teiks standartizuotą paslaugą galės pačios nustatyti jos kainą.
„Manau, mokyklos gebės paruošti reikalingą programą prasižengusiems. Tačiau profesionalių vairuotojų mokymas iš tikrųjų užstrigo. Diskusija vyksta jau 4 mėnesius, tačiau postūmių nematyti“, – teigia jis.
Asociacijos vadovo nuomone, vienas iš mokymo centrų atsiradimo trikdžių – gandai apie didelę kursų kainą. Planuojama, kad viena 35 val. kursų profesionaliems vairuotojams diena kainuotų nuo 300 Lt.
Pinigų klausimas
D.Lesčinskas teigia, kad praktinio vairuotojų mokymo centrai trunka atsirasti dėl klausimų susijusių su pinigų dalijimusi ir skaidrumu. Pasak vienos iš teismu pagarsėjusio konkurso dalyvės VšĮ Saugaus eismo mokymo centro konsultanto Rolando Stungurio, labiausiai centrų atsiradimui priešinasi tie, kurie ruošia vairuotojus dabar, juk paaiškėtų nepakankama vairuotojų apruošimo kokybė.
„Visi egzaminai praktinio vairuotojų mokymo centruose būtų filmuojami. Jie baiminasi skaidrumo, aiškumo“, – teigia jis. Centrams pastatyti būtų skiriama 300 mln. Lt, kurie vykdant veiklą atsipirktų.
Ginčai dėl naujokų
Centrų klausimui pakibus ore, prasidėjo ginčai dėl pakartotino jaunų vairuotojų, turinčių dviejų metų vairavimo stažą, papildomo mokymo. Čia valdininkai pasidalijo į dvi stovyklas. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kalbėdamas apie jaunų vairuotojų mokymą pabrėžia, kad sistema tobulintina ir šiuo metu palankus laikas ją persvarstyti.
„Kam privalomai versti visus mokytis, jei galima neimant papildomų pinigų, taisyti mokymo klaidas iškart, o ne po dviejų metų? Atlikus analizę, paaiškėjo, kad vairavimo mokyklos nepakankamai gerai ruošia mokinius. Vairuotojų rengimo sistemą vertėtų peržiūrėti dar kartą“, – teigia jis.
Tam, kad būtų priimtas toks sprendimas tektų vėl keisti jau pieš keletą metų priimtą įstatymą. Darius Lesčinskas, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos viceprezidentas, palaiko susisiekimo ministerijos poziciją ir laikosi nuomonės, kad visų jaunų vairuotojų privalomas mokymas prilygsta nusikalstomai veiklai.
„Būtų įteisintas plėšikavimas. Jei vairuotojas neturi pažeidimų, jokių papildomų mokymų neturėtų būti. Jei bent vieną kartą pažeidė taisykles – tada prašome pasitobulinti papildomai po dviejų metų“, – „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu“ įtvirtintai tvarkai prieštarauja jis.
Esą tokiu būdu būtų įtvirtintas monopolis, kuris jo savininkams, privataus kapitalo bendrovėms, atneštų ilgalaikį, garantuotą pelną.
A.Pekeliūnas, Saugaus eismo mokymo asociacijos vadovas, teigia, kad svarbiausia čia – saugus eismas, o ne pinigai. „Patirties semiamės iš Austrijos, ten įdiegus centrus ir privalomą visų jaunų vairuotojų mokymą, 50 proc. sumažėjo nepatyrusių vairuotojų daromų avarijų. Rūpinantis saugumu, būtinas papildomas visų, tiek prasižengusiųjų, tiek neprasižengusiųjų mokymas“, – teigia jis.
Remiantis Susisiekimo ministerijos užsakymu Gedimino technikos universiteto atlikta studija, 31 proc. eismo įvykių įvyksta dėl slidžios kelių dangos, 10 proc. – dėl kliūčių keliuose, o 7,5 proc. eismo įvyklių sukelia vairuotojai, kurių vairavimo stažas nesiekia 2 m.
Darbo rinkos centrai svajoja apie aikšteles
Šiuo metu profesinės kvalifikacijos pažymėjimus išduodantys darbo rinkos mokymo centrai pripažįsta, kad galėtų vykdyti ir periodinį komercinių transporto priemonių mokymą, tačiau vairuotojai, norintys įgyti kvalifikaciją į centrus ateina nenoriai. „Problema bus vėliau, laukiame žmonių antplūdžio prie pat pasibaigiant nustatytam terminui. Yra mažai informacijos, darbdaviai yra nesuinteresuoti, nes nenori brangiai mokėti“, - teigia Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro Naujininkų filialo vadybininkė Kristina Šilickienė.
Šiame centre profesinę kvalifikacija įgijo 6 žmonės. Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vairuotojų mokymo skyriaus vadovas
Vytautas Šakėnas teigia, kad profesinę kvalifikacija įgijo jau dvi vairuotojų laidos, todėl didelių eilių susidaryti neturėtų. „Su mielu noru įsirengtume slidžios dangos aikštelę, kad galėtume atlikti kvalifikacijos tobulinimą, juk dabar tokių galimybių Lietuvoje nėra, o centrai atsiras nežinia kada“, – teigia jis.
Praktinio vairuotojų mokymo centrai, remiantis įstatymu, turi vykti trejopą veiklą:
Profesionalių vairuotojų kvalifikacijos kėlimo kursai kas 5 metus
Prasižengusiųjų vairuotojų mokymas
Jaunų vairuotojų, turinčių 2 metų stažą mokymas
Reikalavimai praktinio vairavimo mokymo centrams:
Mokymo centro teritorijos plotas turi būti ne mažesnis kaip 70 tūkst. kv. m.
Per metus visuose keturiuose centuose turi tilpti ne mažiau kaip 15 tūkst. vairuotojų.
Mokymo trasų danga asfaltuota, turi būti visi technologiniai įrenginiai ir įranga, skirta papildomam praktinio vairavimo mokymui organizuoti (bendras mokymo trasų ilgis – ne mažiau kaip 1800 m), administraciniame pastate – mokymo klasės ir t. t.
Mokymo centre turi būti įrengtos ne mažiau kaip šešios skirtingos trasos.
• Pirmoji mokymo trasa skirta bendriesiems įgūdžiams ir gebėjimams tikrinti.
• Antroji – motociklų valdymo gebėjimams tikrinti.
• Trečioje sekcijoje tektų įrengti nuolatinio slydimo trasą, kurios plotas turi būti ne mažiau kaip 4000 kv. m. Slidus paviršius turi būti ne mažiau kaip 90 m ilgio ir ne mažiau kaip 10 m pločio, su avarine zona. Šioje nuolatinėje slydimo trasoje įvažiuojamoji dalis privalo būti įleista ir hidrauliniu būdu paleidžiama slankiojanti plokštė, leidžianti saugiai imituoti automobilio šoninį arba visų ratų slydimą. Toks prietaisas turi veikti visiškai automatiškai ir būti valdomas mokymo instruktoriaus.
• Ketvirtoje trasoje bus mokoma važiuoti nuokalne ir įkalne. Šios trasos plotas turi būti ne mažiau kaip 2500 kv. m, o slidus paviršius – ne mažiau kaip 80 m ilgio ir ne mažiau kaip 8 m pločio, jo nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 8 proc.
• Penktoji – žiedinė trasa – drėkinama slidžiu sluoksniu padengta apskrita aikštė, jos plotas turi būti ne mažiau kaip 3000 kv. m, o trasos spindulio kampas turi būti ne mažesnis kaip 180 laipsnių, išorinis slidaus paviršiaus spindulys – ne mažesnis kaip 25 m, plotis – per 8 m.
• Šeštoji trasa – asfaltuota dinaminė zona turi būti ilgesnė kaip 140 m ir ne mažiau kaip 20 m pločio. Šios zonos plotas turi būti ne mažesnis kaip 6400 kv. m, šioje zonoje taip pat turi būti nuolat laistomas 60 x 4 m asfaltuotas plotas.