Lietuva kartu su Europos Komisija yra sudariusios šešias išankstines sutartis su vakcinos gamintojais. Šiuo metu daugiausiai vilčių teikia „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“ skiepai, kurių Lietuvai atitektų atitinkamai 1,24 mln. ir 496 tūkst. dozių.
Kol kas nė vieno gamintojo vakcina nėra užregistruota, tačiau dėl „BioNTech & Pfizer“ Europos vaistų agentūra turėtų pasisakyti iki gruodžio 29 dienos, o dėl „Modernos“ – iki sausio 12-osios. Iškart po to vakcinos galėtų būti pradėtos skirstyti Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Kaip šią savaitę sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visos bendrame pirkime dalyvaujančios šalys vakciną gaus vienu metu.
„Komisija užtikrins logistikos koordinavimą tarp šalių narių, maksimalią pagalbą, nes šalių narių galimybės nėra vienodos. Komisija koordinuos šalių narių savitarpio pagalbą. Lėktuvai tikriausiai kils iš Belgijos, ir Komisija stengsis maksimaliai derinti, kad nebūtų taip, kad kažkokia šalis turi daugiau lėktuvų, atsiunčia ir pirma gauna. Logistika bus dėliojama bendrai ir šalims narėms kiek įmanoma bus padedama techniniu lygiu“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Kaip nurodoma Komisijos pateikiamoje informacijoje, pristatymą į nacionalinius platinimo centrus turės užtikrinti patys vakcinos gamintojai, t. y. „BioNTech & Pfizer“ ar „Moderna“. Taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės turi būti pasiruošusios vakcinų logistikai ir transportavimui savo viduje.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga jau yra pasirašęs sprendimą, kuriuo įpareigojo savivaldybes pasirengti vakcinacijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad tai jau daroma.
„Kaip vakcina buvo sukurta greitai, taip ir mes turėsime greitai prisitaikyti ir tai įgyvendinti. Tikimės, kad jau artimiausiu metu galėsime tai daryti, o visus techninius niuansus per šią savaitę išsiaiškinsime“, – antradienį „Delfi“ sakė jis.
Svarbios sąlygos
Kaip pasakojo V. Ušackas, vien tai, kad vakcinos turi būti laikomos ypač žemoje temperatūroje reiškia didžiulį iššūkį tiekimo grandinei.
Kaip žinia, „BioNTech & Pfizer“ skiepai iki panaudojimo turi būti laikomi -70 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, „Moderna“ reikalauja bent -20.
„Klausimas, kaip bus gabenama vakcina, kai reikalinga tokia žema temperatūra“, – „Delfi“ sakė V. Ušackas.
Jis nurodė į Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenis, pagal kuriuos 7,8 mlrd. pasaulio gyventojų reikės maždaug 8 tūkst. krovininių lėktuvų (kaip „Boeing 747“), kai iš viso pagaminta tik 2,2 tūkst.
„Be to, iki pandemijos apie 30–40 proc. visų krovinių buvo gabenama ne „cargo“, bet keleivių lėktuvais, o jie dabar priparkuoti“, – pastebėjo pašnekovas.
V. Ušackas dar pastebėjo, kad vakcinos bus gabenamos specialiuose šaldytuvuose su sausu ledu, o jie labai smarkiai sumažina pagrindiniam kroviniui tenkantį lėktuvo tūrį.
„Matome, kad pasaulinis poreikis ir transportavimo pajėgumai nesutampa. Yra 4 ar 5 kartus didesnis poreikis, nei transportavimo galimybių“, – sakė jis.
„Avia Solutions Group“ atstovas dar paaiškino, kad keleivinių lėktuvų naudojimas vakcinai gabenti problemos neišspręs.
„Taip, civilinės aviacijos lėktuvų pasaulyje yra apie 29 tūkst., bet ne visi jie per Atlanto „balą“ perskristų. Be to, jų bagažo dalis labai maža ir su sausu ledu ten nepažaisi. Tačiau vis tiek dalis krovinių turbūt taip keliaus. Kita galimybė yra plukdyti laivais, bet tai užtrunka 3–4 savaites“, – kalbėjo jis.
Ruošiasi skirstymui
Į Lietuvą atgabentos vakcinos turėtų būti laikomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlyje. Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis, ESSC ruošiasi ir tokiam scenarijui, kai gamintojai negalėtų vakcinų pristatyti patys.
„ESSC šiuo metu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą, kurio metu planuoja įsigyti vakcinų, kurios būtų laikomos 2–8 laipsnių temperatūroje, atvežimo į Lietuvą paslaugas. Planuojama vokų atplėšimo data 2020 metų gruodžio 23 diena, planuojama sutarties data – 2021 metų sausio 11 diena. Numatoma, kad šia paslauga būtų naudojamasi tuo atveju, jeigu pats gamintojas negalėtų pristatyti vakcinų.
ESSC taip pat vykdo kitą tarptautinį viešąjį pirkimą, kurio metu bus įsigytos vakcinų, kurios būtų laikomos 2–8 laipsnių temperatūroje, sandėliavimo ir išvežiojimo po Lietuvą paslaugos. Planuojama vokų atplėšimo data 2020 metų gruodžio 17 diena, planuojama sutarties data – 2021 metų sausio 4 diena. Numatoma, kad šia paslauga būtų naudojamasi pagal poreikį. Išvežiojimas numatomas pagal iš anksto suformuotą vakcinų tiekimo grafiką.
Dar vienas ESSC vykdomas tarptautinis viešasis pirkimas – vakcinų, kurios būtų laikomos -75 laipsnių temperatūroje, išvežiojimo po Lietuvą paslaugoms įsigyti. Planuojama vokų atplėšimo data 2020 metų gruodžio 18 diena, planuojama sutarties data – 2021 metų sausio 4 diena. Numatoma, kad šia paslauga būtų naudojamasi pagal iš anksto suformuotą vakcinų tiekimo grafiką“, – informavo V. Beniušis.
Jis pridūrė, kad po Lietuvos teritoriją vakcinas transportuos viešųjų pirkimų laimėtojai.
„Vakcinos bus transportuojamos naudojant šaldymo įrangą, galinčią užtikrinanti „šalčio grandinės“ palaikymą pristatomiems vakcinų kiekiams. Šiuo tikslu tiekėjas privalės užtikrinti temperatūrinio režimo atsekamumą viso transportavimo metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad vakcinas iš gamintojų planuojama pristatyti į ESSC sandėlius. Prioritetas yra teikiamas transportavimo paslaugų pirkimui iš pačių gamintojų. Siekiant užtikrinti savalaikį vakcinų pristatymą į Lietuvą, papildomai ruošiamasi sudaryti preliminarias sutartis su kitomis logistikos bendrovėmis“, – sakė ministerijos atstovas.
Iš ESSC sandėlio vakcinos galėtų būti pristatomos į savivaldybių paskirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. P. Poderskis sakė, kad Vilniuje tai bus Centro ir Karoliniškių poliklinikos.
„Gali būti, kad jų bus ir daugiau arba mažiau, priklausomai nuo pareigų įstaigoms. Reikia suprasti, kad pasirašome ant savotiško „tuščio čekio“. Prisiimame įsipareigojimus, kurie dar nėra nurodyti. Tai šiek neramina, bet kaip bebūtų, vis tiek turėsime tai padaryti“, – kalbėjo jis.
Kaip nurodoma A. Verygos sprendime, paskirtos įstaigos turės užtikrinti sklandų prioritetinėms grupėms priklausančių asmenų paskiepijimą. Kol kas šioms grupėms priskiriami slaugos ir globos įstaigų pacientai, gyventojai ir darbuotojai, sveikatos sistemos darbuotojai, vyresni nei 65 metų amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.
Taip pat įstaigos turės gebėti per 120 val. nuo vakcinos pristatymo pilnai sunaudoti bent vieną pakuotę, kurioje numatomos 975 vakcinos dozės.
P. Poderskis paaiškino, kad po to, kai „BioNTech & Pfizer“ vakcina pristatoma į, pavyzdžiui, polikliniką, jos -70 laipsnių temperatūroje laikyti nebereikia.
„Užtenka, berods, -12 laipsnių, bet tada reikia sunaudoti per 5 dienas. Tokios „žirklės“, tačiau tikiuosi, kad nebus su tuo bėdų – skamba kaip technikos reikalas“, – sakė jis.
Savivaldybės administracijos vadovas dar pasakojo, kad palaiko ryšį su „Pfizer“ atstovais Lietuvoje.
„Pats vakcinavimas nėra sudėtingas procesas. Jį daro visos mūsų poliklinikos tik su kitomis vakcinomis, o šių vakcinų specifika yra laikymo sąlygos ir pakuotės“, – svarstė P. Poderskis.
Jis sutiko, kad pirmasis vakcinavimo etapas bus savotiškas sistemos išbandymas prieš masinį – visos populiacijos skiepijimą. Svarbu pastebėti, kad, pavyzdžiui, skiepijant „BioNTech & Pfizer“ vakcina, vienam žmogui reikia dviejų dozių, kurios turi būti suleidžiamos 28 dienų intervalu.
„Kol kas atrodo, kad išsiversime su savivaldybės pajėgumais, bet neatmetame galimybės, kad vėliau reikės pasitelkti ir privatų sektorių. Tarkim, tą patį „Endemik“ tinklą būtų patogu panaudoti, bet tai tolimesnių žingsnių klausimas“, – kalbėjo P. Poderskis.
Lietuva taip pat yra sudariusi pirkimo sutartis su „AstraZeneca“ (dėl 1,86 mln. dozių), „Janssen Pharmaceutica NV“ (700 tūkst. dozių), „Sanofi Pasteur & GSK“ (1,5 mln.) ir „CureVac“ (1,4 mln.).
Bendrai sutarta dėl beveik 7,2 mln. dozių, o joms numatyta 65 mln. eurų. Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šios lėšos bus numatytos kitų metų valstybės biudžete.